Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Herkus Mantas

Herkus Monts, Herkus Monte, Didžiojo prūsų sukilimo (1260–1274) vadas.

Hekus Mañtas, Monts, Monte (1273), Didžiojo prūsų sukilimo (1260–1274) prieš kryžiuočius vadas. Notangas. Jaunystėje, paimtas įkaitu, vokiečių buvo laikomas Magdeburge. Išėjo riterio mokslus, išmoko vokiškai. Paleistas grįžo į Notangą. Nelaisvėje įgytas karo mokslo žinias panaudojo kovai prieš Kryžiuočių ordiną. Kai 1260 prasidėjo prūsų sukilimas, išrinktas notangų vadu. 1261 I 22 sumušė kryžiuočius ir jų talkininkus kryžininkus ties Pokarbiais (Pokarviais; į pietvakarius nuo Karaliaučiaus, prie pat Brandenburgo); ši pergalė paskatino sukilimo plėtotę. 1262 pradžioje su kelių gretimų prūsų žemių (sembų, varmių, bartų) sukilėliais buvo apgulęs Karaliaučiaus pilį; per puolimą sunkiai sužeistas. 1263 pavasarį vadovavo prūsų sukilėlių žygiui į Pavyslį, užėmė Kulmo miestą. Grįždamas ties Liubava (į šiaurės rytus nuo Torunės) sumušė juos persekiojusią Kryžiuočių ordino kariuomenę (žuvo didysis magistras Helmerichas, maršalas Dietrichas, apie 40 riterių, daug eilinių karių). Po Herkaus Manto vadovaujamų sukilėlių pergalių didžioji Prūsos krašto dalis laikinai išsivadavo iš kryžiuočių valdžios. Sukilimo pabaigoje veikė su mažu kovotojų būreliu krašto gilumoje. Slapstėsi, kryžiuočių nužudytas (manoma, kad į pietus nuo dabartinių Narkyčių, Nadruvos žemėje).

L: Dusburgietis P. Prūsijos žemės kronika. V., 1985, p. 15, 56, 146–148, 154, 163, 169, 185, 384, 392. Springbom M. Herkus Monte. Berlin, 1897; Grušas J. Herkus Mantas. V., 1957; Jasas R. Didysis prūsų sukilimas. V., 1959; Šneidereitas O. Prūsai. V., 1989; Springborn M. Paskutinis prūsų sukilėlis. V., 1992.

Rimantas Jasas

Iliustracija: Spėjama Herkaus Manto žūties vieta netoli Narkyčių, Įsruties apskritis, 1993

Iliustracija: Paminklas Herkui Mantui Klaipėdoje, Herkaus Manto gatvėje, 2000