Luizė

Luzė, Luise Auguste Wilhelmine Amalie Strelitz von Mecklenburg 1776 III 10Hannoveryje 1810 VII 19Charlottenburge (Vokietija), Prūsijos karalienė. Prūsijos karaliaus (1797–1840) Friedricho Wilhelmo III žmona. Išaugino 9 vaikus. Tarp jų buvo Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas IV, Prūsijos karalius ir Vokietijos imperatorius (nuo 1871) Wilhelmas I, Rusijos carienė Charlotte (caro Nikolajaus I žmona). Po 1806 X 14 Prūsijos kariuomenės nesėkmingo mūšio su Napoleono armija ties Jena šalį okupavus prancūzams, Prūsijos vyriausybė bei svarbiausios valstybės įstaigos perkeltos į Klaipėdą. Čia Luizė gyveno 1807 I 8–1808 I 15. Karališkosios poros rezidencija tapo pirklio, Danijos konsulo Lorckės namas (vėliau – Klaipėdos rotušė). Luizė laisvalaikiu vaikščiojo po miesto apylinkes, domėjosi lietuvių buitimi ir papročiais. 1807 vasarą vykdama į Tilžės taikos derybas su Napoleonu kartu su Friedrichu Wilhelmu III apie 4 savaites gyveno Piktupėnų kunigo name bei precentorate. Lietuviai labai pamėgo Luizę dėl jos malonaus būdo. Ji laikyta paprastų žmonių užtarėja. Manyta, kad Luizė įkalbėjo Friedrichą Wilhelmą III įsteigti (ar net pati įsteigė) mokytojų seminariją. Kai 1811 ši mokymo įstaiga pradėjo veikti Aukštųjų Kumečių dvare, netoli Įsruties, ji imta vadinti Karalienės mokytojų seminarija. Luizė lankėsi Katyčiuose, dovanojo bažnyčiai varpą. XIX a. I pusėje netoli Mažojo Tauralaukio dvaro ir Danės upės, prie ąžuolo, kur Luizė mėgo pasėdėti ir kur 1807 VIII 3 švęstas Friedricho Wilhelmo III gimtadienis, klaipėdiečiai pastatė obeliską. Jam sunykus XX a. pražioje pastatė paminklėlį, vadinamą Luizės akmenį, suįrašu: Dem Andenken des 3. August 1807 [1807 rugpjūčio 3 atminti]. 1891 Luizės vardu pavadinta Klaipėdos gimnazija. 1900 Tilžėje, Jokūbynėje, pastatytas 3 m aukščio Luizės paminklas (autorius – O. Eberleinas). 1907 modernus inžinerinis įrenginys – tiltas per Nemuną ties Tilže – pavadintas Luizės vardu (dar Karalienės Luizės tiltas). Klaipėdoje buvo Luizės gatvė, Luizės skveras su Borussijos paminklu, Luizės vaistinė, Luizės poilsio namai neturtingiems vaikams Giruliuose (įsteigti 1911). Klaipėdos pašto salėje, gimnazijos auloje bei rotušėje kabėjo Luizės portretai, bent keliuose kituose miesto statiniuose – Luizės bareljefai. Luizė buvo viena mėgstamiausių istorinių asmenybių Mažojoje Lietuvoje. Minėta Luizės viešnagė Nidoje, jos kelionė per Kuršių neriją, Luizės mėgstamiausios gėlės Mažojoje Lietuvoje – rugiagėlės ir kita. Dauguma Luizės atminimo ženklų sunaikinta sovietmečiu.

Albertas Juška

Iliustracija: Karalienės Luizės jaunystės laikų portretas, kabėjęs Klaipėdos rotušės posėdžių salėje / Iš Simono Dacho namų Klaipėdoje archyvo

Iliustracija: Karalienės Luizės atminimo bažnyčia Karaliaučiuje, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Karalienės Luizės gimnazija Klaipėdoje (1891, architektas Liutje), iki 1944 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Prūsijos karalienės Luizės ir imperatoriaus Napoleono susitikimas Tilžėje, 1807 VII 6 / lš MLEA

Iliustracija: Karališkosios šeimos kelionė į Klaipėdą 1808 X 25 / lš MLEA

Iliustracija: Karalienė Luizė, pavaizduota dailininko, Karaliaučiaus profesoriaus Johanneso Wilhelmo von Heydecko, kai nakvodama Nidoje ant senosios Kuwerto smuklės lango žiedo deimantine akute įrašė J. W. Goethes eilėraščio žodžius: „Kas ašarom suvilgęs nevalgė duonos, kas kiauras naktis nesėdėjo dejuodamas ant gulto, tas nepažįsta dangiškos galybės“, 1894 / Iš MLEA

Iliustracija: Luizės akmuo Tauralaukyje, apie 1936 / Iš Ullos Lachauer knygos „Land der vielen Himmel“, 2002

Iliustracija: Klaipėdiškių mėgiamas karalienės Luizės (1900) atvirukas, 1988 / Iš Birutės Kondratavičiūtės-Ramanauskienės albumo

Iliustracija: Karalienės Luizės tiltas per Nemuną Tilžėje, iki 1944 / lš MLEA