Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Friedrich Wilhelm I

Frydrichas Vilhelmas I, Prūsijos karalius (nuo 1713).

Friedrich Wilhelm I (Frydrichas Vilhelmas I) (1688 VIII 14 1740 V 31), Prūsijos karalius (nuo 1713). Friedricho I sūnus. Iš Hohenzollernų dinastijos. 1705 vedė Hannoverio kunigaikščio, vėliau tapusio Anglijos karaliumi, Georgo I dukterį Sofiją Dorotehą. Būdamas taupus ir netgi šykštus, karaliaus rūmų ir kitų valdžios institucijų išlaidas sumažino nuo 300 000 iki 50 000 talerių; pats ėmėsi tvarkyti valstybės finansus (sūnui – būsimajam karaliui Friedrichui II paliko 10 mln. talerių). Laikėsi protekcionizmo politikos, globojo pramonę. Friedrichas Wilhelmas I sukūrė centralizuotą valdymo aparatą (iš esmės militarinį), propagavo jėgos kultą, vokiškąjį šovinizmą, varė merkantilinę ūkio politiką. Jo atrama buvo junkerių karininkijos korpusas. Reformavo Prūsijos kariuomenę, ją padidindamas nuo 38 000 iki 83 000 žmonių; dydžiu ji tapo trečia Europoje (dėl to Friedrichas Wilhelmas I pramintas „sosto feldfebeliu“, „kareivių karaliumi“; anot jo, visuomenei pakanka Biblijos ir kareivių statuto). Priverstinę bajorų tarnybą pakeitė mokesčiu, valstybę suskirstė į apskritis, kurių kiekviena turėjo pateikti karių vienam pulkui; 1733 įvesta karinių kaimų sistema (daliniai būdavo dislokuojami kaimuose), o tai buvo didelė našta lietuvininkams ūkininkams. Buvo stiprinama baudžiava, padvigubėjo Mažosios Lietuvos lietuvių ūkininkų mokesčiai. Friedrichas Wilhelmas I smarkiai išplėtojo ir pabaigė Mažosios Lietuvos kolonizavimą. Tuo tikslu čia lankėsi per 10 kartų, pats vadovavo kolonizacijai; planingai iki smulkmenų pagal savo paties sudarytas taisykles nustatė vokiečių kolonistų teises ir pareigas, jiems suteikė įvairių privilegijų, o lietuviai buvo diskriminuojami. Kolonizacijos ir ūkio atkūrimo tikslais po 1709–1711 didžiojo maro bei bado Gumbinėje 1724 įsteigė Lietuvos deputacijos kolegiją, kurią 1736 perorganizavo į Gumbinės karo ir domenų rūmus (administravo Lietuvos departamentą). Nuo 1722 Friedrichas Wilhelmas I potvarkiais, ediktais primygtinai reikalavo lietuvių žemėse įvesti vokišką magdeburginį ūkininkavimo būdą: domenų palivarkus vietoj administravimo nuomoti, vietinius amtmonus pakeičiant atvykėliais iš Vokietijos kraštų bei provincijų, iš Magdeburgo provincijos atkeliant ūkininkus su jų samdiniais; vokiečių kolonistus įkurdinant lietuvininkų sodybose, o autochtonus nusmukdant į žemesnius socialinius sluoksnius; žagrę pakeičiant plūgu su geležiniu noragu bei panaudojant kitas agrotechnikos naujoves. Friedricho Wilhelmo I patarėjas ekonomikos ir tautiniais klausimais buvo iš Vokietijos atsikėlęs jo svainis, kunigaikštis, generolas feldmaršalas Leopoldas von Anhalt-Dessau, pirkęs dvarų Mažojoje Lietuvoje ir bandęs juose sukurti pavyzdinius ūkius, kad juose apsigyventų kolonistų. Taip Friedricho Wilhelmo I pastangomis buvo parengti lietuvių germanizavimo socialiniai ekonominiai pagrindai. Kita vertus, dar veikė vadinamoji prūsiškoji lietuviškoji politinė kryptis. Stiprindamas feodalinę ideologiją tarp gyventojų, Friedrichas Wilhelmas I rūpinosi mokyklų statyba, lietuviškai mokančių kunigų ir mokytojų rengimu. Bene pirmą kartą Europoje mėgino įvesti privalomą pradžios mokslą (1717 generalinis ediktas, 1734 reskriptas, 1736 svarbiausias mokyklų įstatymas – Reguliuojamieji principai). Buvo ketinimų lietuviškose mokyklose vokiečių kalbą padaryti dėstomąja (Mažosios Lietuvos mokyklų inspektoriaus prof. Heinricho Lysiaus 1718, kulto ir švietimo ministro F. von Kunheimo 1739 projektai). Friedrichui Wilhelmui I valdant po XVII a. sąstingio ir 1709–1711 didžiojo maro vėl plėtojosi lietuviška raštija (Povilas ir Pilypas Ruigiai, Friedrichas Haackas, Jokūbas Brodovskis, Jacobas Quandtas).

L: Publikationen aus den K. Preussischen Staatsarchiven. Bd. 2, Leipzig, 1878; Schmoller G. Die Verwaltung Ostpreussens unter Friedrich Wilhelm I. // Historische Zeitschrift. Bd. 30, 1873; Schmoller G. Das politische Testament Friedrich Wilhelms I. Berlin, 1896; Beheim-Schwarzbach M. Friedrich Wilhelms I. Colonisationswerk in Lithauen. Königsberg, 1879; Hinrichs C. Friedrich Wilhelm I. Berlin, 1947.

Algirdas Matulevičius