profesinės organizacijos

profèsinės organizãcijos. Viduramžiais kuriantis amatininkų cechams atsirado draugijų gizeliams remti. Profesinių organizacijų kūrimasis suaktyvėjo XVIII a. pabaigoje, jos veikė kaip savitarpio pagalbos draugijos; iš jų kūrėsi ligonių kasos (šios nuo 1883 tapo privalomos). Mažojoje Lietuvoje 1878–1897 metais leistas medikų metraštis Ligonių prietelis. Iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos krašte veikusios LR susisiekimo ministerijos Ligonių kasa aptarnavo jos darbuotojus. 1937 joje dirbo gydytojas K. Gudaitis, V. Grinkevičius ir Didžys, P. Kazlauskas, O. Purtokaitė, Kovalskytė-Lapšienė, J. Stankus, Matusevičius, S. Tuminas, E. Paliulionytė, S. Petkelienė, akušerės Stimbrienė, Čirolienė ir Šimulynienė. Iš ligonių kasų atsirado privalomasis draudimas. Mažojoje Lietuvoje (Klaipėdos krašte iki 1930) galiojo 1911 VII 19 patvirtinti Apdraudimo nuostatai. 1927–1930 išrinkta Apdraudimo įstaigos krašto valdyba: darbdavėjų atstovai – prokuristas F. Peopelis, dvarininkas J. Guba, statybos meistras V. Richtsmeieris; apdraustųjų atstovai – gewerkšaftų sekretoriai Klaipėdoje M. Seewaldtas, Augustas Kislaitis, darbininkas M. Mindetas. 1929 XII 30 Klaipėdos krašto seimelis priėmė Reicho apdraudimo tvarkai pakeisti įstatymą, pagal jį 1930 IV 11 vyko rinkimai į Krašto Apdraudimo įstaigos organus (į Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskričių skyrių tarybas). Balsuoti turėjo teisę darbdaviai, davę nuolatinį darbą bent vienam apdraustajam (jei jų įmonė buvo Klaipėdos krašte ir jie buvo vyresni negu 20 metų). Dar rinkta Krašto Apdraudimo įstaigos valdyba. 1933 I 1 ją sudarė direktorius Makies (Matzies,) – valdybos pirmininkas, Amato rūmų pirmininkas Sabrowskys – pirmasis pirmininko pavaduotojas (darbdavėjų atstovas), Kislaitis – antrasis pirmininko pavaduotojas (apdraustųjų atstovas), pirklys Jahnas ir dvarininkas Hofmanas (darbdavių atstovai), gewerkšaftų sekretorius Seewaldtas ir stalius Šukys (apdraustųjų atstovai). Po Pirmojo pasaulinio karo profesinės organizacijos atnaujino veiklą, persitvarkė ir kūrėsi naujos; Prancūzijos laikinai valdytame Klaipėdos krašte 1921 III 2 patvirtinti Remesto kamaros (Amato rūmų) įstatai; 1922 XII 4 sudaryta Aptiekininkų atstovybė. Darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimu nuo 1922 IX 12 krašte sudarytas Trečiųjų teismas darbo ginčams spręsti. 1925 jo sudėtis: pirmininkas – Vyriausiojo tribunolo teisėjas Plumide, pavaduotojas – Klaipėdos krašto teismo patarėjas Sarrazinas; darbdavių priesėdai – direktoriai Riethas ir Frischmannas, jų pavaduotojas – direktorius V. Krausas ir pirkliai A. Ehmeris, K. Schmidtas bei Pawlowskis; darbininkų priesėdai – gewerkšaftų sekretorius M. Seewaldtas ir tarnautojas F. Schubertas, jų pavaduotojai: tarnautojas E. Surau, mūrininkas G. Fornaconas, liejikas F. Fechnertas, mūrininkas Varkalis (R. Warkall); visi iš Klaipėdos. Krašte veikė įvairios amatininkų sąjungos, jų atstovai sudarė Amato (Remesto) rūmus (Remestininkystės kamarą). Išrinkta 16 jos narių ir jų vietininkų (Klaipėdos amatininkų sąjungos rinko 7, Šilutės – 5 ir Pagėgių – 4). Rūmų nariai buvo perrenkami po 6–7. Krašto direktorija 1924 III 5 paskelbė, kad rūmų nariais išrinkti Klaipėdos rinkimo apygardoje: A. Rutkowskys (nuo kurpių Klaipėdoje), V. Rudatis (Rudaitis) (nuo siuvėjų Klaipėdoje), O. Friedericis (iš malūnininkų Stančiuose); Pagėgių – K. Kylau (nuo siuvėjų Katyčiuose); Šilutės – F. Blasinskys (architektas Šilutėje), K. Mülleris (nuo siuvėjų Šilutėje). Vietininkais išrinkti: Klaipėdos rinkimo apygardoje: Lusnaitis (H.Lusnat; nuo puodžių Klaipėdoje), P. Neumanas (nuo konditerių Klaipėdoje), G. Siedebergas (nuo kalvių), G. Espas (nuo skardininkų), A. Wilsonas (nuo spynininkų), V. Sabrovskys (nuo staliorių); Pagėgių – F. Konradas (nuo mėsininkų Katyčiuose). Dar rinkta Amato rūmų Gizelių taryba; 1925 jos nariais išrinkti: Klaipėdos rinkimo apygardoje staliorius O. Steinau ir malūnininkas G. Fornaconas; Šilutės – kalvių gizelis F. Kalvaitis; Pagėgių – rogių gizelis Sokaičiuose A. Wicho. Vietininkais išrinkti klaipėdiškiai simerninkas S. Naste ir mėsininkas R. Šlužnaitis. Amato rūmams Klaipėdos krašto direktorija teikė ypatingos reikšmės, 1925 X 12 jų pirmininkas pradėtas vadinti prezidentu, o pavaduotojas viceprezidentu. Daug narių turėjusios profesines organizacijas kūrė savo profesinius rūmus: Klaipėdos krašte veikė Žemės ūkio rūmai (1929 jų pirmininkas K. Dressleris), Prekybos rūmai (1928 pirmininkas Louis Jahnas), Aptiekininkų rūmai. 1929 V 31 priimtas Seimelio įstatymas dėl Žvejybos rūmų įsteigimo; jų valdybos nariais išrinkti: jaunieji žvejai iš Klaipėdos Jonas Plenis ir M. Buntins; žvejai Martins Kiupis iš Karklininkų, M. Šušelis iš Nemirsetos ir J. Jaudžimis iš Melnragės. Aptiekininkų rūmų nariai 1930 buvo vaistinių savininkai: Klaipėdoje – Kretschmanas ir Grundmanas, Šilutėje – K.Schmitas, Katyčiuose – Eichyolzas; vaistininkas Kūnelis Klaipėdoje; jų pavaduotojai vaistinių savininkai: Klaipėdoje – Stepyanis, Vilkyškiuose – Lotto, Rusnėje – Witte, Priekulėje – Raudžius bei vaistininkas Lenzė Klaipėdoje. Klaipėdos krašte profesinės organizacijos reiškėsi ir politinėje veikloje. Lietuvos vyriausiojo įgaliotinio Klaipėdos kraštui Jono Budrio 1923 XII 17 įsakymu sudarytoje Krašto taryboje savo atstovus turėjo šios profesinės organizacijos: Mažųjų laukininkų susivienijimas, Smulkiųjų pirklių sąjunga, Kolonialinių pirklių sąjunga, Urmo pirklių sąjunga, Klaipėdos krašto lietuvių pirklių sąjunga, Klaipėdos krašto namų savininkų sąjunga, Piliečių sąjunga, Amato rūmai, Žvejų sąjunga, kurios krašte veikė šalia įvairių susivienijimų, draugijų bei politinių partijų. 1924 vasarį Klaipėdos krašte lankantis Tautų Sąjungos komisijai (vadovas JAV diplomatas N. Davis), su ja susitiko krašto politinių jėgų ir profesinių organizacijų atstovai. Kaip lietuvių ekonominių organizacijų atstovai susitikimuose dalyvavo: Laukininkų susivienijimas (Dovas Laseris, Daugalys, Davils iš Gastų, Martynas Labrencas, Tydeks, Šermoks, Greifenbergeris), Mažųjų Laukininkų susivienijimas (Kristupas Lekšas, Plenis, Hermanas Jokūbas Jakužaitis, M. Klimkaitis, M. Kėkštas, H. Bruzdeilynas, Eduardas Pečiulaitis, Šeputis), Lietuvių pirklių draugija (Martynas Reišys, Jokūbas Stikliorius, Gustavas Juozupaitis, Jokūbas Meikys, O. Ražavitzas), Namų savininkų draugija (G. Kurmis, Laužemis, Kikutis, Palkys, Benrovits), Valdininkų sąjunga (Jonas Aušra, Gaigalaitis), Lietuvių karo sužeistųjų sąjunga (Tautrims), Klaipėdos žvejų sąjunga (Smelteninks, Vėsuls, Plenis, Buntins, Šakinis). Prūsijoje XIX a. viduryje profesinių organizacijų ir socialdemokratinio sąjūdžio vekiamos pradėjo kurtis darbininkų profesinės sąjungos. Jų nariai reikalavo geresnių darbo sąlygų, didesnių atlyginimų ir kitų socialinių garantijų. Jų veiklai turėti įtakos siekė politinės partijos – ypač krikščioniškosios ir kairiosios (socialdemokratai, komunistai (bolševikai); priklausomai nuo partinės įtakos profsąjungos buvo skirstomos į krikščioniškas, reformistines, raudonąsias. 1903–1914 veikė Tarptautinis profesinių sąjungų sekretoriatas, nuo 1919 jo veiklą tęsė Amsterdamo profesinių sąjungų internacionalas. Prūsijos profesinės sąjungos buvo veikiamos Centro ir Socialdemokratų partijų. Profsąjungų veikla suaktyvėjo 1890 panaikinus apribojimus – Socialdemokratų įstatymą. Pirmojo pasaulinio karo metu jų veikla sustabdyta. Po karo jos tęsė savo veiklą. 1920–1923 Prancūzijos laikinai valdomame Klaipėdos krašte buvo apie 4000 profsąjungų narių. 1924 su centrais Klaipėdoje veikė: Transporto darbininkų (turėjo apie 2400 narių), Statybos (apie 700), Jungtinė darbininkų (apie 2500), Komunalininkų (apie 200) profsąjungos; su centru Šilutėje veikė Žemės ūkio darbininkų profsąjunga (apie 2100); vėliau pradėjo veikti Spaustuvių darbininkų, Valstybės ir savivaldybės įstaigų tarnautojų bei kitos profsąjungos. Jas siekė valdyti socialdemokratai ir komunistai (bolševikai). 1923 sausį Klaipėdoje LKP(b) organizavo atsišaukimų platinimą, išprovokavo visuotinį streiką, kuris virto riaušėmis su žmonių aukomis. Streikininkai kėlė Lietuvos valdžiai ekonominius ir politinius reikalavimus. Komunistų (bolševikų) Klaipėdos miesto 1924 VI konferencijos rezoliucijos VI skirsnis skirtas profsąjungoms: profesinės organizacijos ir įmonių tarybos, veikiamos socialdemokratų, esą paverstos pagalbinėmis kasomis; kiekvieno komunisto pareiga esanti įstoti į profesinę organizaciją ir stengtis perimti vadovavimą joms; stengtis Darbininkų sąjungą ir Transporto sąjungą prijungti prie Profsąjungų susivienijimo.Tuomet Klaipėdos mieste veikęs susivienijimas turėjo apie 2000 narių, iš kurių 1500 mokėjo nario mokesčius; transporto darbininkų profesinė sąjunga turėjo apie 1500 narių, iš kurių 700 mokėjo nario mokestį; statybos darbininkų profesinė sąjunga, (apie 400), dailidžių sąjunga, (apie 150), pirklių (apie 700 narių). Visos jos bendravo per profsąjungų centrą. Atskirai veikusi laukininkystės darbininkų profesinė sąjunga turėjo apie 2000 narių. Maskvoje 1924 birželį vykusiame Raudonųjų profsąjungų III kongrese dalyvavo ir Klaipėdos komunistų organizacijos sekretorius J. Greifenbergeris. LKP(b) delegacija ten pranešė, kad Klaipėdos krašte veikė 6 profesinės organizacijos ir kad komunistai turėję įtakos Statybos ir Transporto darbininkų profsąjungose. Komunistai kovojo su socialdemokratais dėl įtakos profesinėms sąjungoms Klaipėdos krašte. Spausdintos propagandinės brošiūros; 1931 rugpjūtį LKP(b) literatūros sandėliuose Vokietijoje (Bavarijoje ir Kölno mieste) būta tokių brošiūrų: Profesinės sąjungos, Buožių darbininkai, Zimagorai, Lauko darbininkai , Pasakojimai darbininkams, Revoliuciniai darbininkai į kompartiją, Bedarbiai fašistų Lietuvoje, Bedarbiai organizuokitės ir kovokit. Komunistams nepavyko perimti vadovavimo profesinėms sąjungoms; po 1926 profesinės organizacijos pertvarkytos, didelė reikšmė skirta Ligonių kasoms. Komunistai stengėsi įsitvirtinti ir jose, bet nesėkmingai. 1939 Klaipėdos kraštą okupavusi nacistinė Vokietija uždraudė jame veikusias profesines organizacijas ir sąjungas. Hitlerininkai sukūrė savas ideologizuotas organizacijas.

L: Grimm J., Grimm W., Deutsches Wörterbuch, Leipzig, 1911; Susisiekimo ministerija Medicinos personalo ir įstaigų sąrašas, kiekvienam Kasos dalyviui žinotina; Klaipėdos krašto valdžios žinios, 1925, Nr. 36, 1926, Nr. 65, 1928, Nr. 40, 1929, Nr. 67 ir 96, 1932, Nr. 42, 1933, Nr. 3; Lietuvos ypatingojo archyvo komunistinių org-jų skyrius F77 a4 b1 L36-37, F77 a7 b20 L16-25, F77 a7 b26 L24, F77 a14 b17.

Algirdas Antanas Gliožaitis

Iliustracija: Klaipėdos moterų labdarystės draugijos „Globa“ aukų rinkėjai: geležinkelio inžinierius Kolokša, dainininkė E. Kasperūnaitė-Paberžienė, V. Varnienė, J. Kolokšienė, Halina Vištartaitė, muzikas Juozas Bertulis, 1929 / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Pašalpų išmokėjimas bedarbiams Klaipėdos savivaldybėje, iš dešinės: Bedarbių pašalpų skyriaus vedėjas Gudaitis, raštininkai Perkūnas, Valius, Martynas Kavolis, Kopūstas, 1936 / Iš Domo Kauno rinkinio