„Laukininkų susivienijimas“

„Laukiniñkų susiviẽnijimas“, vidutinių bei stambiųjų ūkininkų ir darbininkų organizacija Klaipėdos krašte. Veikė 1920–1932. Susivienijimo ilgametis pirmininkas – ūkininkas Dovas Laseris iš Jakštelių kaimo, Šilutės apskrities. 1924 Laukininkų susivienijime buvo per 17 660 narių. Beveik kiekviename kaime buvo susivienijimo patikėtiniai, kiek didesnėse krašto vietovėse – šios organizacijos skyriai. Nuo 1924 pradžios Klaipėdoje veikė Laukininkų susivienijimo bankas, kuris teikė paskolas savo nariams itin geromis sąlygomis. Metų pabaigoje banko balanse buvo jau per 1 mln. litų. Valdybą sudarė dr. A. Ozelis iš Klaipėdos, ūkininkas M. Rožaitis iš Grauminės, dvarininkas F. Heitmanas iš Čiūtelių. Šis bankas sudarė paskolų fondą Didžiosios Lietuvos ūkininkams pirkti veislinius gyvulius iš Klaipėdos krašto laukininkų (iki tol jie buvo perkami iš užsienio verslininkų). Klaipėdoje apsilankius Lietuvos žemės ūkio ministrui, susivienijimo vadovybė prašė sureguliuoti galvijų išvežimą į Vokietiją, padidinti jų supirkimo kainas, sumažinti žemės ūkiui reikalingų įrenginių įvežamuosius muitus, Pagėgiuose įrengti skerdyklą su šaldytuvu, nes ūkininkams vežti gyvulius ir kiaules į Klaipėdą dėl didelio nuotolio labai nuostolinga. Laukininkų susivienijimo skyrių susirinkimuose ne kartą priimtos rezoliucijos dėl laukininkams nepakeliamų mokesčių ir reikalauta, kad jie būtų sumažinti bent 50 %, kad dėl priverstinio draudimo mokesčių nebūtų leidžiama pardavinėti ūkių iš varžytinių. Buvo protestuojama prieš seimelio parengtą neteisingą užvertinimo įstatymą, piktintasi, kad seimelis iš krašto sąmatos nuolat išbraukia visas tas išlaidas, kurios naudingos laukininkams (pvz., išlaidos pievoms sausinti, keliams tiesti ir kita). Iš Lietuvos Respublikos vyriausybės prašyta mažinti Žemės ūkio banko paskolų laukininkams palūkanas ir prailginti jų grąžinimo terminus. Tik dalis šių prašymų ir reikalavimų buvo patenkinta, o dėl kitų teko nuolat kovoti. Kai 1924 vokiškos orientacijos susivienijimo nariai šalia ekonominių reikalavimų ėmė kelti ir politinius reikalavimus bei propaguoti antivalstybinę veiklą, Laukininkų susivienijomo pirmininkui D. Laseriui (kaip įsitikinusiam lietuvininkui) tai buvo nepriimtina ir jis atsisakė pirmininkavimo. Vokiečiams paklusnūs nariai pasitraukė iš susivienijimo. Laukininkų susivienijimo veikla sutriko. 1928 naujas energingas pirmininkas ūkininkas Ašmutaitis atkūrė šios organizacijos veiklą. 1932 įsikūrus Laukininkų centrui į jį įsiliejo Laukininkų susivienijimas, nustojęs veikti kaip atskira organizacija. Dar Klaipėdos krašto laukininkų centras.

Vilius Ašmys