Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Louis Jahn

Luisas Žanas, XX a. pradžios istorikas.

Jahn (Žãnas) Louis, XX a. pradžios istorikas. Vienas pirmųjų išsamiai apibūdino Klaipėdos uosto ir krašto politinę bei ekonominę padėtį iki Pirmojo pasaulinio karo ir po jo. Atsižvelgė į pokarinius pokyčius bei jų padarinius su jūra susijusiems verslams ne tik Lietuvoje, bet ir Rytprūsiuose, Lenkijoje, Latvijoje bei vakarinėje Rusijos dalyje. Jahno darbe 1926 buvo aprašyti: politiniai įvykiai ir jų reikšmė Klaipėdos ūkiui; gamtiniai ir techniniai uosto pagrindai (padėtis pasaulio vandenyne ir Baltijos jūroje, Klaipėdos uosto dydis, akvatorijos gyliai, ledų režimas, krantinės, sandėliai, transporto įranga, uosto valdyba); uosto užnugaris (vidiniai vandens keliai – upės, geležinkeliai, ypač siaurieji, plentai, tolimesnių kraštų susisiekimo kelių ypatumai); žuvininkystė Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, laimikiai; žemės ūkis Klaipėdos krašte ir lietuvių bei lenkų srityse; pramonė Klaipėdoje; prekybos organizavimas, ypač uoste priregistruotų laivų savininkų; naujos prekybos tendencijos (santykiai su kitais miestais, uostais ir šalimis); Klaipėdos uostui priklausančių laivų – jūrinių ir upinių – naudojimas. Mažosios Lietuvos svarbiausių uostų (Klaipėdos, Piliavos ir Karaliaučiaus) to meto problemas Jahnas sprendė kvalifikuotai ir geranoriškai, atsižvelgdamas į senųjų vietos gyventojų reikmes, tačiau be vokiečiams būdingos veržimosi į rytus nostalgijos. Jahnas suprato, kad Nepriklausomai Lietuvai gyvybiškai svarbu turėti bent vieną gerą uostą. Jahnas nepritarė to meto Lenkijos pretenzijoms užvaldyti Klaipėdos uostą arba bent per Lietuvą Klaipėdoje įsigyti laisvą tranzito koridorių. Jahnas manė, kad Lenkija turėtų pasitenkinti Dancigo koridoriumi, o vokiečiai – susitaikyti su pralaimėjimu kare ir laikytis Klaipėdos krašto statuto nuostatų.

L: Jahn L. Memel als Hafen und Handelsstadt (1913–1922) // Schriften des Instituts für Ostdeutsche Wirtschaft an der Universität Königsberg. Jena, 1926, S. 11–141.

Eduardas Červinskas