Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Martynas Reišys

XX a. visuomenės veikėjas, pirklys.

Reišỹs Martynas (1891 IX 4 Kuršlaukiuose, Klaipėdos apskrityje 1955 IX 12 Bad-Reichenhalle, Vokietija), visuomenės veikėjas, pirklys. Tėvas Martynas Reišys buvo aktyvus lietuvių tautinio judėjimo dalyvis, 1944 traukiantis į Vakarus žuvo ties Dancigu (Gdansku). Pirmojo pasaulinio karo metu Reišys tarnavo vokiečių kariuomenėje, vėliau ūkininkavo, dalyvavo lietuvių veikloje. 1923 išrinktas į Klaipėdos miesto tarybą (seimelį), 1924 jos pirmininkas, 1925 vicepirmininkas. 1923 įkūrė (ir buvo ilgametis pirmininkas) privačią laivininkystės ir krovos bendrovę „Sandėlis“. Buvo Ūkio banko Klaipėdoje direktorius (savininkas kartu su Jonu Žiliumi), Namų ir ūkio savininkų draugijos pirmininkas, Pirklių ir amatininkų draugijos pirmininkas, draudimo akcinė bendrovės Klaipėdos Lloidas priežiūros narys. 1928 su Erdmonu Simonaičiu redagavo laikraštį Nachrichten der Wirtschaftspartei [Ūkio partijos žinios]. 1925–1939 Čekoslovakijos garbės konsulas Klaipėdoje. Dar prieš garbės konsulato atidarymą Lietuvos keleivyje buvo išspausdintas straipsnis, giriantis Čekoslovakijos garbės konsulu paskirtąjį Reišį, nes jis buvo pirmasis Klaipėdos krašto lietuvis, kuriam teko garbė būti užsienio valstybės konsulu (iki tol egzistavo praktika garbės konsulais Klaipėdoje skirti kitataučius). Klaipėdiečiai džiaugėsi Reišio paskyrimu dėl keleto priežasčių: džiugino, jog garbę suteikė draugiška Lietuvai demokratiška Čekoslovakijos Respublika, Reišys daug nusipelnė Lietuvos ekonominiam stiprėjimui. Konsulato atidarymo iškilmės įvyko 1925 V 13. Garbės konsulas ta proga surengė iškilmingus pietus. Garbės konsulo paskyrimas Klaipėdoje teigiamai atsiliepė Čekoslovakijos eksportui į Lietuvą. 1930 IV 9 Klaipėdos gubernatorius Antanas Merkys Reišio kandidatūrą siūlė į Brazilijos garbės konsulo vietą, nes 1930 pradžioje Reišys norėjo atsisakyti Čekoslovakijos garbės konsulo pareigų, o reikalui esant sutiko būti abiejų valstybių garbės konsulu. Tačiau Brazilija taip ir neįsteigė savo garbės konsulato Klaipėdoje. 1934 pabaigoje–1935 pradžioje Reišiui Klaipėdos teisme buvo iškelta byla. Todėl tiek Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, tiek Čekoslovakijos charge dʼAffaire Kaune, tiek Klaipėdos krašto gubernatorius rūpinosi nauja kandidatūra. Čekoslovakija planavo konsuliniu agentu Klaipėdoje paskirti jaunąjį Galia. Bylos dėl politinių sumetimų spręsti neskubėta, 1935 kovo pradžioje teisėjas Arnašius turėjo parengti bylą svarstymui. Tada paaiškėjo, jog byla gali baigtis sėkmingai, ir Reišys toliau liko eiti savo pareigų. 1935 Reišį savo garbės konsulu Klaipėdoje pageidavo matyti ir suomiai. 1935 XI 21 Užsienio reikalų ministerija rašte Klaipėdos krašto gubernatoriui buvo aiškinamasi, kodėl Reišys negali tapti Suomijos garbės konsulu (paprastai būdavo nepriimtina, kad tas pats asmuo būtų kelių valstybių garbės konsulu). Ministerija matė tik vieną išeitį, jei Reišys atsisakytų Čekoslovakijos konsulo pareigų ir po 2–3 mėnesių galėtų būti paskirtas Suomijos konsulu. Tačiau tuo atveju neaišku, ar Suomijos vyriausybė sutiktų taip ilgai laukti. Nors Lietuvos pusė nepageidavo matyti Kurtą Schaffetterį suomių garbės konsulu Klaipėdoje, teko su tuo sutikti. 1939 kovą Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą konsulatas buvo uždarytas, Reišys su šeima persikėlė į Kauną. 1943–1944 vokiečai suėmė ir kalino Klaipėdos kalėjime. Vėliau gyveno Vakarų Berlyne, palaidotas Waldfriedhofo kapinėse.

Sandra Grigaravičiūtė

Iliustracija: Martynas Reišys