Gustavas Juozupaitis

Juozupáitis Gustavas 1895 X 24Berštininkuose (Tilžės aps.) 1954 IV 14Panevėžyje, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas, bankininkas. Baigė Tilžės gimnaziją, Vokietijoje studijavo bankininkystę. „Aukuro“ draugijos vienas steigėjų, vadovavo Donelaičio draugijos bibliotekai Klaipėdoje. Juozupaičio poezija dažnai spausdinta (slapyvardžiu Sėjus) Mažosios Lietuvos kalendoriuose. Iki 1923 Juozupaitis intensyviai skelbė savo eilėraščius laikraščiuose. Jo poeziją mėgo jaunuomenė. Juozupaitis nuoširdžiai sutiko Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos (Sveiks, krašteli išvaduotas), eilėmis bandė išsakyti buities apmąstymus ir savo nuotaikų kaitą. 1921 buvo „Santaros“ pirmininkas‑iždininkas. Buvo renkamas į Ryto bendrovės (įkurta 1921) priežiūros tarybą. 1924 su Jokūbu Stikloriumi įkūrė ribotos atsakomybės bendrovę Sargas įvairiai spaudai leisti (vėliau ją likvidavo). 1924–1925 leido nepopuliarų Lietuvos vyriausybės politikai artimą laikraštį Pajūrio sargas, 1924–1926 – dienraštį Klaipėdos žinios. 1925 Endriaus Borcherto vadovaujamos Direktorijos narys (1927 Klaipėdos krašto gubernatorius siekė G. Juozupaitį paskirti Direktorijos pirmininku, bet tam pasipriešino vietinės vokiečių partijos). Buvo vienas Klaipėdos lietuvių pirklių draugijos steigėjų, Klaipėdos krašto lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų draugijos (įsteigta pertvarkius Klaipėdos lietuvių pirklių draugiją) Centro valdybos sekretorius. Kaip Donelaičio draugijos pirmininkas Klaipėdos mokytojų seminarijoje Juozupaitis 1928 organizavo vokiečių keliautojo paskaitą apie Tibetą. 1919 Tautinio lietuvių banko (Klaipėdoje) vienas steigėjų ir vadovas (valdybos pirmininkas, iki 1938). Mažosios Lietuvos kalendoriams Juozupaitis parašė 8 apžvalginius ir probleminius straipsnius. Pagrindinė tema – lietuvių ekonominių bendrovių ir įstaigų veikla. Juozupaitis paskelbė apibendrinamąjį darbą Klaipėdos krašto lietuviška prekyba ir pramonė (1929). 1939 III nacių Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, persikėlė į Panevėžį (kaip lietuvininkų veikėjas bėgo nuo nacių). 1941 Panevėžyje vokiečių buvo palaikytas žydu ir suimtas (nuo mirties išgelbėjo iš Klaipėdos laikotarpio pažįstamas karininkas). Nepagydomai sirgdamas sunaikino asmeninį archyvą ir ten nusižudė.

L: Kovos keliais. Klaipėda, 1938, p. 306; Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio. V., 1986; Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996, p. 426, 511, 513, 631; Kaukas K. Tėvų ir protėvių šviesa. Klaipėda, 1996; Kaunas D. Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai. V., 2000, p. 238.

Jurgis Reisgys

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Gustavas Juozupaitis / Iš knygos „Aukuras“, 1937