kovo 23-ioji

kóvo 23-ióji, lemtinga diena. Nacistinė Vokietija 1939 III 23 užgrobė Klaipėdos kraštą (vok. Anschluss). Dar 1938 XI 1 Lietuvos Respublikos valdžia, jausdama didėjančią Vokietijos grėsmę, Klaipėdos krašte atšaukė karo padėtį ir panaikino cenzūrą, atšaukė gubernatorių Jurgį Kubilių, vietoj jo paskyrė mažlietuvį Viktorą Gailių. 1938 XII 11 surengti krašto seimelio rinkimai, suteiktos visos demokratinės teisės ir laisvės. Nuo tada prasidėjo vietinių nacių veiklos pakilimas. Naujai išrinktieji seimelio nariai atsisakė prisiekti Lietuvos Respublikos konstitucijai. Augusto Baldžiaus direktorija apribojo Lietuvos Respublikos policijos įgaliojimus. Nuo krašto policijos kepurių nuimti Lietuvos Respublikos ženklai ir užsiūtos žalios–baltos–raudonos spalvų kokardos, iš mokyklų pašalinti Lietuvos Respublikos prezidento portretai ir Vyčio ženklai ir kita. Sumažintas mokestis už vizas keliaujantiesiems į Vokietiją. Į Klaipėdos kraštą atvyko daug vokiečių studentų, gimnazijų mokytojų, jiems išduoti leidimai dirbti ir apsigyventi. Dar didesnis vokiečių šovinistas buvo 1939 I 23 direktorijos pirmininku tapęs Vilius Bertulaitis. 1939 oficialiai nebešvęsta Vasario 16-oji. Nuo šiol aukštus postus galėjo užimti tik Klaipėdos krašto gyventojai, darbuotojai iš Didžiosios Lietuvos pradėti atleidinėti. V. Bertulaičio ir Ernsto Neumanno pastangomis įkurtas Memeldeutscher Kulturverband, į kurį įstojo per 60 000 vietos vokiečių. Įtampa Mažojoje Lietuvoje išaugo, kai naciai įžygiavo į Čekoslovakiją. 1939 II 19 į Berlyną atvykusiam Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui Joachimas Ribbentropas įteikė ultimatumą dėl Klaipėdos krašto grąžinimo Vokietijai. Ultimatume išdėstyta, kad Vokietija vis tiek užims Klaipėdos kraštą; jei Lietuvos Respublika nesipriešins, Vokietijos kariuomenė toliau į Lietuvos Respubliką nesiverš. 1939 III 2 J. Urbšys ir Kazys Škirpa 23 val. 55 min. pasirašė susitarimą su Vokietija, kuriuo įteisintas savanoriškas Klaipėdos krašto atidavimas. Kovo 23 d. apie 9 val. ryto Klaipėdoje pradėjo kaukti fabrikų sirenos, skambinti bažnyčių varpai, gatvėse iškabintos raudonos nacių vėliavos. Daugelis gyventojų apie valdžios pasikeitimą sužinojo tik tą pačią dieną. Į Klaipėdą laivu atplaukė pats Adolfas Hitleris, jis pasveikino klaipėdiečius Versalio taikos sutarties nutraukimo proga. Iš Klaipėdos į Lietuvos Respubliką pradėjo trauktis lietuviai (išvyko apie 18 000, liko apie 6000) ir žydai. Buvo konfiskuojamas jų turtas, iškraustomi žydų parduotuvių sandėliai, kai kurie žmonės persekiojami ir uždaromi į kalėjimus ar koncentracijos stovyklas. Atplėšus kraštą nuo Lietuvos Respublikos ir prijungus prie Vokietijos, Klaipėda pasikeitė. Vokietijos ūkis pertvarkytas karo reikalams. Klaipėda turėjo tapti viena stipriausių Baltijos jūros tvirtovių, todėl padidėjo mokesčiai. Viskas pabrango (nuo 1939 III iki VIII kainos išaugo 2–3,5 karto). Klaipėdoje trūko maisto produktų, nes į turgus nebeatvažiuodavo Žemaitijos ūkininkai, įvestos maisto kortelės. Pakeistas krašto administracinis suskirstymas, paštas, gatvių pavadinimai (pvz., vietoj Prezidento Smetonos alėjos atsirado Adolf Hitler Strasse). Apmirė lietuvių kultūrinis gyvenimas. Dar Klaipėdos krašto okupacija ir aneksija.

L: 1939-ųjų kovo 23-ji diena // Keleivis, 1956, nr. 3; Vareikis V. Klaipėda XX a. Klaipėda, 1993; Venckus L. Žvilgsnis atgal // Lietuvos pajūris, 1984, nr. 26.