Mažosios Lietuvos
enciklopedija

koncentracijos stovyklos

nacių ir sovietų Rytprūsiuose įkurtos įkalinimo stovyklos, skirtos savųjų priešininkams, karo belaisviams kalinti ir naikinti.

koncentrãcijos stovỹklos, koncentrãcijos lãgeriai, konclãgeriai, kacètai (vok. Konzentrationslager, KZ), nacių ir sovietų Rytprūsiuose įkurtos įkalinimo stovyklos, skirtos savųjų priešininkams ir karo belaisviams naikinti, juos žudyti arba sudaryti nepakeliamas egzistavimo sąlygas. Mažojoje Lietuvoje (jos teritorijoje buvo sudaryta 1-oji Vermachto karinė apygarda) naciai turėjo 10 koncentracijos stovyklų, pavaldžių SS sistemai. Sovietai čia turėjo ne mažiau kaip 5 koncentracijos stovyklas, kurios tikriausiai įėjo į GULAGʼo sistemą. 3 nacių koncentracijos stovyklos buvo Karaliaučiaus miesto ribose: Kvedenavos, Medgyčių (vok. Metgeten) ir Šikavos (vok. Schichau). Kitos koncentracijos stovyklos: Stalupėnų (1941 vadinta Oflag-52, 1942 pertvarkyta į Stalag-1-D), Šventapilės, Širvintos (veikė nuo 1941, pavadinta Oflag-60, panaikinta 1942 VII) ir Vundyčių prie Ylavos (veikė 1939, vadinta Stalag-1-A). Medgyčių ir Šikavos koncentracijos stovyklose laikyti civiliai ir karo belaisviai. Didžiausia buvo Vundyčių stovykla, joje laikyta apie 60 000 žmonių Karaliaučiaus krašte dar buvo 4 griežtojo režimo darbo stovyklos: Mėtežerynų, Palvininkų, Heilsbergo (2 km į pietvakarius nuo Ragainės) ir Trintkaimio. Klaipėdos krašte buvo 3 nacių koncentracijos stovyklos: Pagėgių (Oflag-53; veikė 1941 VIII–1942), Priekulės (Oflag-63; veikė 1939?–1941 VIII) ir Šilutės (1939 Oflag-53; nuo 1941 IX Stalag-1-C, nuo 1942 VII Stalag-1-D, nuo 1943 X KZ-391). Didžioji dalis koncentracijos stovyklų turėjo savo specialius pašto antspaudus. Po 1939 Klaipėdos krašto aneksijos pertvarkyta pašto sistema, dėl to Vokietijos karinės įgulos, įsikūrusios Šilutėje, Katyčiuose, Vilkyčiuose ir kitur, gavo savo pašto antspaudus. Tokius antspaudus turėjo ir koncentracijos stovyklos. Žinomas tik Vokietijos karo oro pajėgoms priklausiusios Šilutės koncentracijos stovyklos I c STALAG pašto antspaudas. Po Antrojo pasaulinio karo sovietai Klaipėdos krašte turėjo koncentracijos stovyklą Macikuose (prie Šilutės) su filialu Rusnėje (veikė iki 1954). Karaliaučiaus krašte buvo įsteigtos 4 didelės sovietų koncentracijos stovyklos: Gastų, Įsruties, Karaliaučiaus ir Ylavos. Baisiausia buvo pastaroji, veikusi nuo 1945 gegužės. Čia iki 1949 kalinta nuo 40 tūkst. iki 50 tūkst. žmonių; iš jų žuvo ir buvo užversti grioviuose 25 000–30 000 (moterų, vaikų ir senelių mirtingumas buvo didžiausias). Kaliniai buvo laikomi buvusių vokiečių pėstininkų kareivinių 8 dideliuose korpusuose. Karaliaučiaus, vėliau gal ir Gastų koncentracijos stovyklose kalėjo ir žuvo žymi Mažosios Lietuvos kultūros veikėja Marta Zauniūtė. Nedidelių koncentracijos stovyklų buvo Įsteigta įvairiose krašto vietose (Karklėje, prie Pilkalnio, Įsėje ir kitur). Pvz., į Pilkalnio apskrityje buvusį Užpjaunių lagerį žmonės 1945 pavasarį 8 dienas varyti pėsčiomis. Sovietai leido vaikams iki 6 metų ir vyresniems kaip 60 metų seneliams į ten važiuoti jų transportu, tačiau pavėžėtų jų niekas daugiau nematė. Užpjaunių koncentracijos stovyklų kaliniai pirmiausia turėjo išvalyti Pilkalnį. Moterys vilko vokiečių karių lavonus į bendras duobes ir juos užkasdavo. Dirbdamos kaimuose jos rasdavo maisto likučių, taip sugebėjo išgyventi pačios ir išmaitinti vaikus, nors gyveno pusbadžiu. Užpjaunių koncentracijos stovykloje žmonės daugiausia mirė nuo šiltinės ir dizenterijos. 1946 pavasarį daugelis kalinių perkelti į Liepgalio koncentracijos stovyklą. Čia įkurtas kolchozas, kur žmonės turėjo sunkiai dirbti (pvz., per dieną 1 moteris melždavo 20 karvių). Parsinešti maisto iš kolchozo griežtai drausta, už tai grėsė mirties bausmė, kas to nedarė, badavo. Liepgalių koncentracijos stovykloje dirbo ir visi vaikai (jie skindavo uogas ir vaisius, rinko grybus), nedirbantieji negaudavo maisto. 1948 kai kuriems buvusiems kaliniams pavyko ištrūkti į Vokietiją. Dar lageriai, lietuvininkai nacių konclageriuose, Macikų koncentracijos stovykla.

L: Starlinger W. Grenzen der Sowjetmacht. Würzburg. 1955; Dönhoff M. Namen, die keiner mehr nennt. 1964: Linek H. Königsberg 1945–1948. Leer. 1952. Aufl. 1987: Budginas K. Lageriai Mažojoje Lietuvoje // Mažoji Lietuva. 1990 I 10. nr. 1 (40); de Zaysas A. Anmerkungen zur ertreibung. Köln. 1993; Исупов В. С. Фашизм и Восточная Пруссия // Восточная Пруссия. Калининград. 1996: Wehlauer Heimatbrief. F.64. 2000/2001 Winter.

Vytautas Šilas

MLEA

Iliustracija: Buvęs Dachau koncentracijos stovyklos kalinys E. Simonaitis su A. Puskepalaičiu ir V. Pitkunigiu prie stovyklos krematoriumo, apie 1954 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo