Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Adolf Hitler

Adolfas Hitleris, XX a. vokiečių politikos veikėjas, nacionalsocialistų vadas.

Hitler (Htleris) Adolf (1889 IV 20 Braunau, Austrijoje 1945 IV 30 Berlyne), vokiečių nacionalsocialistų vadas. Didžiausias karo nusikaltėlis. Pasižymėjo antisemitizmu, nacionalšovinizmu (vien vokiečių išaukštinimu). Skirstė tautas į pranašesnes (arijų rasės) ir menkavertes, kurias reikią išnaikinti arba germanizuoti. Buvo priešiškas Katalikų Bažnyčiai. Nuo 1921 Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei; NSDAP; įkurta 1919) vadas. 1924 knygoje Mein Kampf [Mano kova] išdėstė NSDAP programą – rengtis žygiui į Rytus. Jo nurodymu 1927 Münchene įkurtas NSDAP Rytų skyrius (vok. Ostabteilung) organizavo „Rytų akciją“, rūpinosi nacionalsocialistų veikla Tilžėje, rengėsi atplėšti Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos. 1933 pradžioje Hitleris tapo Vokietijos reicho (imperijos) kancleriu, 1934 – prezidentu. 1933 atvirai pareikalavo peržiūrėti 1919 Versalio taikos sutartį (pagal ją nuo Vokietijos buvo atskirtas Klaipėdos kraštas, kurį tuomet ėmė valdyti Santarvės valstybės). 1936 pareiškė, kad Vokietija nesilaikysianti ir kitų jai nenaudingų sutarčių. Nuo 1938 Vokietijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas. Visame Reiche įvedė nacionalsocialistų diktatūrą, išplėtojo masinį terorą, nuo kurio labiausiai nukentėjo žydai, kitaminčiai, kitataučiai (tarp kitų ir mažlietuviai), likę savo tautos patriotais. Rėmė Rytprūsių gauleiterį Erichą Kochą, kuris stengėsi krašte plėtoti karinę pramonę. 1933 III 4 atvykęs į Karaliaučių, Klaipėdos vokiečių revanšistų delegacijai Hitleris pažadėjo, kad „Klaipėdos kraštas netrukus būsiąs grąžintas Vokietijai“. 1935 pasibaigus nacionalsocialistų partijų Klaipėdos krašte vadų E. Neumanno ir T. Sasso teismo procesui Kaune, Hitlerio aprobuota direktyva buvo reikalaujama kuo skubiau išplėtoti Lietuvos valdžios pristabdytą nacionalsocialistų veiklą Klaipėdos krašte. Po Müncheno suokalbio hitlerininkai 1938 IX 29 okupavo Čekoslovakijos Sudetų kraštą, o spalio 21 Hitleris pasirašė slaptą direktyvą, kad Vokietijos ginkluotosios pajėgos bet kuriuo metu privalo būti pasirengusios „okupuoti Memelio sritį“. 1939 I 2 Berlyne Hitleris pažadėjo E. Neumannui, kad Klaipėdos kraštas kovo pabaigoje arba balandžio viduryje būsiąs prijungtas prie Vokietijos. 1939 III 22 vakare, nelaukdamas Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų Juozo Urbšio ir Joachimo Ribbentropo derybų (priverstinių lietuviams) pradžios Berlyne, Hitleris iš karinės Schweinemündeʼės bazės šarvuotlaiviu Deutschland išplaukė į Klaipėdą švęsti krašto prijungimo prie Vokietijos (iki Hitlerio vizito hitlerininkai suėmė, internavo arba įkalino apie 200 Klaipėdos krašto lietuvių visuomenės veikėjų, tarp jų apie 30 klaipėdiečių). Kovo 23 naktį apie 1 val. 30 min. gavęs J. Ribbentropo telegramą apie Vokietijos ir Lietuvos „sutarties“ pasirašymą, Hitleris dar plaukiančiame į Klaipėdą šarvuotlaivyje pasirašė įstatymą dėl Klaipėdos krašto prijungimo („grąžinimo“) prie Vokietijos. Šia akcija Hitleris pradėjo žygį į Rytus. Atvykęs į Klaipėdą, dalyvavo pronaciškose iškilmėse, kurstė vietos gyventojų nacionalšovinistines aistras, žadėjo jiems klestėjimą kraštui esant Vokietijos imperijos dalimi. Hitleris su Josifu Stalinu inspiravo 1939 VIII 23 pasirašytą Molotovo–Ribbentropo paktą (Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartį bei slaptuosius dokumentus dėl Lietuvos ir gretimų valstybių pasidalijimo). Lenkijos užpuolimu 1939 IX 1 prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. 1941 VI 22 Vokietijai pradėjus karą ir su SSRS, karo veiksmai iki 1945 pavasario vyko ir Mažojoje Lietuvoje. Karo pabaigoje Hitleris kurį laiką rezidavo Rytprūsiuose, prie Rastenburgo (į pietus nuo Mažosios Lietuvos) girioje įrengtame bunkeryje Wolfschanze [Vilko guolis]. Dėl Hitlerio politikos labai nukentėjo lietuviai, spartėjo ir taip negausių mažlietuvių germanizacija, o po karo SSRS okupuotame ir aneksuotame Karaliaučiaus krašte visai nebeliko vietos gyventojų. SSRS kariuomenei įsiveržus į Vokietijos sostinę Berlyną, Hitleris su žmona Ewa Braun-Hitler Reichstago kanceliarijoje nusižudė. Jo įpėdiniu tapo grosadmirolas (1943) Karlas Dönitzas.

Algirdas Matulevičius

Vytautas Šilas

Iliustracija: Adolfas Hitleris „Deutschland“ laive / Iš Bernardo Aleknavičiaus rinkinio