Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Vilius Bertulaitis

Willy Bertuleit, Klaipėdos krašto XX a. politikos veikėjas.

Bertuláitis Vilius, Bertuleit Willy apie 1904 1941, Klaipėdos krašto politinis veikėjas. Aršus nacis. Nutautėjęs lietuvis, mokėjęs gimtąją kalbą. Kilęs iš ūkininkų. Buvo Rytprūsių žemės ūkio banko (vok. Bank der Ostpreussischen Landschaft), Klaipėdos krašto žemės savininkų kredito bendrovės (vok. Kreditverband Memelländischer Grundbesitzer) ir Tilžėje įsteigtos nelegalios kredito bendrovės Agraria direktorius. Šios bendrovės buvo paverstos E. Neumanno įkurtos nacionalsocialistų partijos įstaigomis. Bertulaitis tapo šios partijos vado Neumanno pavaduotoju. Buvo teisiamas Kariuomenės teismo Kaune noimanininkų ir zasininkų byloje (procesas vyko 1934 XII–1935 III). Bertulaitis ir jo viršininkas Neumannas nuteisti 12 metų kalėti, konfiskuotas jų turtas. Lietuvos vyriausybė, Vokietijai griežtai reikalaujant, 1938 II 14 malonės aktu amnestavo Bertulaitį ir Neumanną, lapkričio 14 jiems grąžintos pilietinės teisės. Bertulaitis su Neumannu buvo vieni iš Kulturverband steigėjų. 1939 I 20–III 23 Bertulaitis buvo Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas. Stengėsi įgyvendinti Klaipėdos krašto VI Seimelio uždavinį – parengti ir įvykdyti krašto prijungimą prie Vokietijos. Vadovavosi nacionalsocializmo ideologija, kovojo su Lietuvos pareigūnais. Iš mokyklų vis labiau buvo išstumiama lietuvių kalba, šalinami mokytojai lietuviai ir nacizmui nepatikimi vokiečiai. Bertulaitis niekino didžialietuvius, o klaipėdiškiai lietuviai, Bertulaičio įsitikinimu, privalą būti vokiečiais. Bertulaitis buvo atskridęs į Berlyną, kai hitlerininkų vadai 1939 III 22 privertė Lietuvos delegaciją pasirašyti sutartį dėl Klaipėdos krašto perleidimo Vokietijai. Vokietijos valdžia Bertulaitį paskyrė komisaru tartis su Lietuvos komisaru J. Norkaičiu dėl Klaipėdos krašte likusio Lietuvos turto. 1939 VIII 1 iš tų pareigų atleistas, liko Rytprūsių žemės ūkio banko direktoriumi. Nors Bertulaitis ir pateko į Vokietijos reichstagą, tačiau, Klaipėdos kraštą prijungus prie Rytprūsių provincijos, turėjo grįžti buhalteriauti. 1941 žuvo Rytų fronte.

Algirdas Matulevičius