tapyba

tapýba, dailės šaka, kurioje meninis vaizdas grindžiamas spalva. Gotikos laikotarpiu pilyse, bažnyčiose plito sieninė tapyba. Freskų koloritas ryškus, kontrastingas, figūros suplokštintos. tarp jų įterpinėti užrašai. Bažnyčias dar puošdavo spalvotais vitražais, kartais į juos įkomponuodavo didikų portretus (kaip Karaliaučiaus katedroje). Molbertinius paveikslus tapydavo tempera, aliejiniais dažais ant medžio lentos. Tokia tapyba ypač suklestėjo kunigaikščio Albrechto valdymo metu. Jo rūmuose kaupti paveikslai, sudarinėtos kolekcijos. Didelį dėmesį tapybai rodė ir jo įpėdiniai. Renesanso metu sieninė tapyba išliko populiari. XVII a. pradžioje įspūdingai ištapytas Karaliaučiaus pilies bažnyčios vidus. Jos skliautuose, padalytuose į 422 laukus, išdėstytos kompozicijos Biblijos temomis, pavaizduotas kunigaikštis su žmona, alegorinės Džiaugsmo ir Liūdesio, Nuodėmės ir Atgailos bei Pragaro temos. Baroko epochos pradžioje susiklostė tradicija bažnyčiose, parapijų namuose, rotušėse iškabinti kilmingų ir nusipelniusių miestiečių bei dvasininkų portretus, nutapytus daugiausia aliejumi ant lentos. Nemažai tokios tapybos būta Karaliaučiaus, Tilžės, Klaipėdos bažnyčiose. Vėluvos rotušėje kabėjo XVII a. viduryje nutapytas didžiojo kurfiursto, sėdinčio ant žirgo degančio miesto fone, portretas. Wallenrodtų biblioteką puošė Simono Dacho portretas (XVII a. Karaliaučiaus dailininkas Philippas Westphalas). Barokinių ir vėlyvesnių bažnyčių altoriuose tapyba derinta su skulptūromis. Po napoleonmečio krašte atsirado daugiau vietinių tapytojų, tačiau tapyba jau nebuvo taip mėgstama kaip XVI–XVII a. Tilžės dailininkas Christianas Friedrichas Keßleris XIX a. nutapė centrinį paveikslą Tilžės vokiečių bažnyčios altoriui. 1909 spalvotu vitražu Kristaus prisikėlimas puošta Klaipėdos lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčia. Įspūdinga daugiafigūre kompozicija apie 1925 ištapytas Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios vidus (dailininkas Richardas Pfeifferis). XIX a. gyvavo klasicizmo, romantizmo, realizmo ir impresionizmo tapybos stiliai. Vyravo istorinis žanras, peizažas, buities vaizdai. Nuo 1845 profesionalioji Mažosios Lietuvos tapyba siejosi su Karaliaučiaus meno akademijos (buvusios visų pirma tapybos mokykla) veikla. XX a. I pusėje akademija rengė ir scenografus. Iš jos auklėtinių tapytojų paminėtini Pranas Domšaitis, Karlas Eulensteinas, Maxas Pechsteinas. Daug šios mokyklos dėstytojų ir jos auklėtinių vasarą lankydavosi Nidoje, kur veikė Dailininkų kolonija (ten kūrė apie 200 dailininkų), kai kurie turėjo savo namus su dirbtuvėmis. Žinomesni – ekspresionistas Ernstas Mollenhaueris, tapytojas Carlas Knaufas, akvarelistas Richardas Birnstengelis, animalistas Hansas Kallmeyeris (ypač mėgęs tapyti nerijos elnius). Garsūs akademijos atstovai – Augustas Behrendsenas (1819–1886), Georgas Knorras (1844–1916), Erichas Behrendtas, Ludwigas Dettmannas (1865–1944), Karlas Steffeckas (akademijos direktorius 1880–1890), Johannesas Heydeckas (tapė istorinius ir religinius paveikslus, alegorines kompozicijas), Fritzas Burmannas, Arthuras Degneris, Alfredas Partikelis. Pažymėtini Karlas Scherbringas (1859–1899) iš Klaipėdos, Franzas K. Herpellis iš Karaliaučiaus. Kai kurie dailininkai specializavosi: Richardas Friesė (1854–1917) tapė žvėris (ypač liūtus) ir peizažus; pajūrio, Nidos vaizdus įamžino Danielis Staschusas; krašto vaizdus tapė Robertas Budzinskis. Dalį kūrybos pajūriui ir Nidai skyrė vienas iškiliausių vokiečių impresionistų-ekspresionistų Lovisas Corinthas. Ekspresionistai mėgo impulsyvų, greitą tapybos būdą, aštrią improvizaciją, kontrastingas spalvas. Naujojo daiktiškumo srovei būdingi ramūs, apibendrintų formų natiurmortai. Realistai tikroviškais vaizdais ir nuglaistyta tapyba priartėdavo prie natūralizmo. XX a. pradžioje Tilžėje gyveno Walteris Budinskis, Klaipėdoje – Kurtas Schultz-Stapelfeldas. Tarpukariu kai kurie Didžiosios Lietuvos dailininkai tapė pajūrio motyvus. Lyriškas marinistas, tapęs aliejumi ir akvarele, Česlovas Janušas (1907–1993), baigęs gimnaziją Klaipėdoje, studijavo tapybą Kauno meno mokykloje, dirbo pedagoginį darbą, 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į JAV. Marinistines tradicijas tęsia Edvardas Malinauskas ir kiti. Mažosios Lietuvos istorijos temomis freskas, portretus kuria tapytoja monumentalistė Angelina Banytė ir kiti.

L: Korsakaitė I. Pėdsakai kopose // Krantai. 1990, spalis; Genys J., Genienė Z. Karlas Eulensteinas – vėlyvojo ekspresionizmo dailininkas iš Klaipėdos // Klaipėda, 1992 VI 19; Barford J. Apie Nidos dailininkų koloniją // Vakarų baltų istorija ir kultūra, t. 2. Klaipėda, 1995; Altpreussische Biographie. Bd. 2. Marburg/Lahn. 1963; Krüger Günter. Nidden auf der Kurische Nehrung // Deutsche Künstlerkolonien und Künstlerorte. München, 1976; Osman S. Toon Koornaust // Das Ostpreussenblatt v. 25 VII 1988; Barford J. Karl Eulenstein. Husum, 1991; Ostpreussische Künstler in Kaliningrad. Berlin-Bonn, 1991; „SIS“; Ein Maler aus der Substanz // Das Ostpreussenblatt v. 22 VIII 1992; Didwiszus R. Er war Meister des Lichts // Das Ostpreussenblatt, No. 13, 1992; Ernst Mollenhauer. Mainz, 1992; Didwiszus R. Ein Meister der Aquarelltechnik // Das Ostpreussenblatt, v. 24 IV 1993; Didwiszus R. Weite Landschaft mit hohem Himmel // Das Ostpreussenblatt. Nr. 20, 1993; Corinth W. Letzter Abschied // Das Ostpreussenblatt v. 21 Juli 1995; Barford J. Geprägt von der Königsberger Kunstakademie // Das Ostpreussenblatt v. 21 März 1998.

Jonas Tatoris

Iliustracija: Laukstyčių pilies sienų tapyba / Iš knygos „Deutsche Staatenbildung und Deutshe Kultur im Preußenlande“, 1931

Iliustracija: „Sūnaus Tautvydo portretas“, apie 1938 / Iš knygos „Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros atodangos“, sudarytojos Kristina Jokubavičienė ir Silva Pocytė, 2007

Iliustracija: „Autoportretas“, apie 1918 / Iš knygos „Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros atodangos“, sudarytojos Kristina Jokubavičienė ir Silva Pocytė, 2007

Iliustracija: „Kaimas Klaipėdos krašte“, apie 1930–35 / Iš knygos „Tapytojo Prano Domšaičio gyvenimas ir kūrybos erdvės“, sudarytoja Kristina Jokubavičienė, 2004

Iliustracija: „Klaipėda. Tvirtovės kanalo uostas“, kartonas, aliejus, 38,4×56,5, 1933 / Iš Buračų šeimos rinkinio, Valentino Ivinsko nuotrauka

Iliustracija: „Baltijos pakrantė“, 1989 / Kęstučio Demerecko nuotrauka