Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Pranas Domšaitis

XX a. dailininkas.

Domšáitis Pranas (1880 IX 15 Kropynose, Karaliaučiaus apskrityje 1965 XI 14 Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje), dailininkas. Domšaitis gimė Mažosios Lietuvos ūkininkų šeimoje. Tėvas, persiėmęs vokiška dvasia, užregistravo sūnų kaip Franz Domscheit. Motina Putynaitė, kilusi iš Mažosios Lietuvos pamario, rėmė sūnaus meninius polinkius. Iki 27 metų Domšaitis dirbo tėvų ūkyje. Buvo užsidaręs, tylus, stebėjo aplinką ir gana anksti pradėjo piešti. 1905 mėgino įstoti į Karaliaučiaus meno akademiją. Tik gavęs Makso Lybermanno rekomendaciją, Domšaitis studijavo joje 3 metus. 1910–1912 tobulinosi Loviso Corintho dirbtuvėje Berlyne. Vėliau studijavo ir dirbo Londone, Amsterdame, Florencijoje. 1912 pusmetį dirbo Sankt Peterburge. Galbūt 1914–1918 metais Domšaitis lankydavosi Nidoje, buvo suartėjęs su Karaliaučiaus akademijos auklėtinių dailininkų grupe. 1914 Domšaitis buvo nuvykęs į Norvegiją, Osle susitiko su Edvardu Munku (1863–1944), kurio paveikslai darė jam didelį įspūdį. 1918 trumpai tarnavo kariuomenėje Tilžėje ir buvo paleistas kaip netinkamas karinei tarnybai. Užuovėjos nuo karo audrų ieškojo nuošaliuose Austrijos, Bavarijos, Mittenwaldo kaimeliuose. Grupinėse parodose Domšaitis pradėjo dalyvauti nuo 1910, dažniausiai Berlyne. Nuo 1913 savo darbus demonstravo kartu su Neue Berliner Secesion grupe. Pirma personalinė Domšaičio paroda įvyko 1919 Berlyne, Ferdinando Mölerio galerijoje (perkelta į Breslau). 1921 kita labai svarbi paroda – Volkwango muziejuje Essene. Šios parodos Domšaitį išgarsino ir pelnė jam pripažinimą. Domšaitis dažnai buvo minimas Vokietijos meno kritikų, jo paveikslų įsigijo Berlyno nacionalinė galerija, Berlyno meno akademija, Liubeko, Stettino, Karaliaučiaus muziejai. Domšaičio kūryba siejasi su moderniu religiniu menu. 1920 gavęs Lietuvos Respublikos vidaus pasą, Domšaitis kelis kartus lankėsi Kaune, gal ir Klaipėdoje. 1929 vedė garsią dainininkę Adelheid Armhold, su ja aplankė daugelį Europos miestų ir muziejų. 1925–1933 Domšaičio darbai buvo eksponuojami parodose Austrijoje, Šveicarijoje, Rytprūsiuose, Rumunijoje ir Turkijoje. Parodose Vokietijoje (Hamburge) dalyvavo kartu su garsiais to meto modernistais – P. Klee, M. Pechsteinu, M. Bekmannu, O. Diksu, O. Kokoška, M. Šagalu ir kitais. Vokietijoje 1933 prasidėjus nacių organizuotai kampanijai prieš modernųjį meną, Domšaičio, kaip ir kitų modernistų, paveikslai iš muziejų buvo išmesti ir naikinami, parodos uždraustos. 1937 Domšaičio darbai buvo rodomi Münchene, „Išsigimusio meno“ (Entartete Kunst) parodoje. Kaip „nepageidaujamas elementas“ dailininkas buvo priverstas ieškoti prieglobsčio Austrijoje ir tapyti natiurmortus. 1944 mažame Sulz-Roethis miestelyje Domšaitis susitiko dailininkus emigrantus iš Lietuvos – Telesforą Valių (1914–1977) ir Paulių Augių-Augustinavičių (1909–1960). Kartu su kitais lietuviais 1946 dalyvavo tarptautinėse emigrantų dailininkų parodose Bregenze, Innsbrucke, Feldkirchene. 1949 Domšaičio šeima apsigyvena Keiptaune (Pietų Afrikos Respublikoje; PAR), kur prabėgo ramiausi dailininko kūrybinio gyvenimo metai. Įvairiuose PAR miestuose Domšaitis surengė per 20 tapybos parodų. 1950–1955 jo kūrybos parodos surengtos Rodezijoje, JAV ir Kanadoje. 1963 Domšaitis dalyvavo San Paulo bienalėje (Brazilijoje). 1964 jam suteikta Artists of Fame and Promise PAR premija. Domšaitis visada pabrėžė savo lietuvišką kilmę, nors mokytis, gyventi ir kurti teko vokiškoje aplinkoje. 1938 visai nepalankiu jam metu kūrinius pradeda pasirašinėti lietuviškai „Domsaitis“, vėliau – „Pranas Domšaitis“. Po dailininko mirties didelė kūrybos paroda buvo surengta Keiptaune ir perkelta į kitus PAR miestus. Po Domšaičio mirties parodos vyko Bielefelde (Vokietijoje, 1970) ir Honolulu (Havajuose, 1978). 1982 Domšaičio paroda surengta Čiurlionio galerijoje Čikagoje. Domšaitis įtrauktas į Leipcige išleistus Visuotinį dailininkų žinyną ir 20 amžiaus dailininkų žinyną, jo pavardė minima visuose PAR dailininkų sąvaduose. Daug apie jį rašyta Amerikos ir Kanados lietuvių 6 ir 7 dešimtmečio periodinėje spaudoje. 1976 PAR išleista didelės apimties monografija. Domšaičio paveikslai pasklidę po visą pasaulį. Darbų, kurie iki Antrojo pasaulinio karo buvo Europos muziejuose, likimas nežinomas. Didžioji Domšaičio palikimo dalis šiuo metu yra Lietuvos dailės muziejuje. 1980 Pasaulio lietuvių fondo iniciatyva iš dailininko našlės buvo nupirkta 180 paveikslų. Vilniuje 1992 buvo atidaryta pirmoji Domšaičio paroda Lietuvoje. Pasaulio lietuvių fondas 1998 perdavė Lietuvai kitą Domšaičio kūrybos dalį. Atlikus restauraciją, numatoma visą kūrybinį Domšaičio palikimą eksponuoti KJaipėdoje. Domšaičio kūryba artima ekspresionizmui. Jo peizažai, natiurmortai, kompozicijos atspindi XX a. įvykius ir kataklizmus. Dailininko, kaip amžino klajoklio, dramą geriausiai apibūdina Bėgimo į Egiptą tema, atsikartojanti įvairiais kūrybos etapais. Pradėjęs nuo paprastų idiliškų kaimo vaizdų, Domšaitis dramatišką turinį atskleidžia ekspresyviomis formomis, apibendrintomis iki dekoratyvumo. Šviesa jo paveikslams suteikia nepakartojamą įspūdį ir nuotaiką.

L: Verloren van Themaat. Pranas Domšaitis. Cape Town, 1976; LE, V, p. 112–113; XXXVI, p. 188; XXXVII, p. 137; Pėteraitis V. Pranas Domšaitis // Lietuvos pajūris, 1970, nr. 4(38), p. 4–6; Pasisakymai apie Praną Domšaitį // Draugas. 1981, balandžio 4 d.; Jokubavičienė K. Pripažintas svetur Pranas Domšaitis // Nuo Mažvydo iki Vydūno. V., 1998.

MLFA

Kristina Jokubavičienė

Iliustracija: Pranas Domšaitis prie molberto / Iš Klaipėdos paveikslų galerijos archyvo

Iliustracija: Peizažas, 1890 / Iš katalogo „Pranas Domšaitis“, Čikaga, 1976

Iliustracija: Žvejų valtys, 1935 / Iš Klaipėdos paveikslų galerijos

Iliustracija: Moterys per linarūtę, 1911–1917 / Iš katalogo „Pranas Domšaitis“, Čikaga, 1976

Iliustracija: Pajūrio vaizdelis, 1927 / Iš Klaipėdos paveikslų galerijos

Iliustracija: Bėgimas į Egiptą, 1958 / Iš Klaipėdos paveikslų galerijos

Iliustracija: Gimtasis namas Kropynuose, Semboje. Aliejus, 1917 / Iš Lietuvių fondo kalendoriaus, 1999