portretas

portrètas, kaip dailės žanras, plito Mažojoje Lietuvoje nuo XVI a. veikiamas renesanso ir humanizmo idėjų. Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas 1516 įsigijo L. Cranacho vyresnijo 4 paveikslus, pradėjęs rinkti dailės kūrinių kolekcijas, kur portretas užėmė svarbią vietą. Jo dvare dirbę kviestiniai bei vietos dailininkai tapė valdovo šeimos portretus, kūrė eskizus graviūroms, gobelenams ir kita: W. Rieberis (miręs 1531), Karaliaučiuje gimęs C. Herrantas (miręs 1549), nutapęs Liuterio ir Melanchtono portretą, 1542, A. Dürerio mokinys; H. Königswieseris (gimęs 1530), L. Cranacho jaunesniojo mokinys (kunigaikščio Albrechto, 1564, Joachimo v. Bordo portretai). XVI a. viduryje Karaliaučiuje apsigyveno ir kunigaikščio dvare dirbo garsus portretistas, graveris, medalių kūrėjas, interjerų dekoratorius J. Binckas (1500 Kölne–1569 Karaliaučiuje), buvęs Kopenhagos, Stokholmo karališkųjų dvarų dailininkas (Gustavo Vazos, 1542, kunigaikščio Albrechto portretai). XVI a. Mažosios Lietuvos tapybai didelės įtakos turėjo vadinamosios Pietų Vokietijos mokyklos, Nürnbergo rato dailininkai. Portreto žanro tradicijas ankstyvajame baroke tęsė Karaliaučiuje gimęs A. Mölleris (1563–1611; Moters portretas, 1569, kūręs portretus aristokratams ir dvasininkams. XVII a. krašte baroko stiliumi kurti aristokratų, tradiciškai populiarūs kunigų portretai bažnyčioms (ypač dažni buvo Liuterio ir Melanchtono portretai), užsakomieji portretai plito tarp pasiturinčių miestiečių. Philippo Westphalio (apie 1610–apie 1680) tapytas Simono Dacho portretas, apie 1650, puošė Karaliaučiaus biblioteką. Minėtinas M. Willmannas (gimęs 1630 Karaliaučiuje; Autoportretas, 1682). XVIII a. tapyta daug įvairių Mažosios Lietuvos bažnyčioms skirtų kunigų portretų. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje Karaliaučiuje dirbo akademistas I. Vigoroux’as (1736–1807); kaip populiarus ir talentingas portretistas garsėjo ilgametis Karaliaučiaus meno mokyklos vadovas A. Knorras (1763–1841) (Hanso Jakobo v. Auerswaldo, Arkivyskupo v. Borowskio portretai). Prussia muziejuje buvo sukaupta vertingų senosios tapybos, skulptūros portretų iš įvairių Mažosios Lietuvos apskričių bažnyčių, t. p. italų, flamandų, vokiečių dailininkų kūrinių. Portretai eksponuoti pilyje saugotuose Karaliaučiaus miesto meno rinkiniuose; miesto Paveikslų galerijoje jie sudarė kolekcijos didžiąją dalį. Portreto raida nuo XIX a. siejosi su Karaliaučiaus meno akademijos dėstytojų ir auklėtinių kūrybine veikla. Rytprūsių aukštuomenės atstovų, kunigų, mokslo žmonių atvaizdų galeriją sukūrė portretų tapytojas Arwedas Seitzas (gimęs 1874) (Immanuelio Kanto, Tėvo, Banko direktoriaus M. portretai). A. Weißas (gimęs 1866) tapė įtakingų asmenų atvaizdus, Karaliaučiaus bažnyčioms sukūrė kunigų portretų (Burmistro Selte‘s, kunigo Eilsbergerio, kunigo Bruno Antermanno). Portretus kūrė skulptoriai: F. Reuschas (1843–1906; Ludwigo Roselfelderio biustas), S.Caueris (1867–1943; Ludendorffo biustas); tapytojai Johannesas Wilhelmas Heydeckas (1835–1910; Immanuelio Kanto portretas, 1872, vyriausiojo prezidento Horno portretas), E. Neide (1843–1908; Kanclerio v. Goßlerio portretas), R. Maueris (1845–1905; keliolika portretų pastele), K. Albrechtas (1862–1926), G. Maxas (Theodoro Hoffheimo portretas). Portretus tapė ir žymiausias Karaliaučiaus meno akademijos auklėtinis Lovisas Corinthas (1858–1925) (žmonos, Dėdės Friedricho portretai, 1900). Autoportretus kūrė Karaliaučiuje gimusi dailininkė Käthe Kollwitz (1867–1945; bareljefinis portretas jos senelio Juliaus Friedricho Leopoldo Ruppo paminklui, apie 1900). XX a. pirmoje pusėje portreto žanrą Karaliaučiaus meno akademijoje propagavo Richardas Pfeifferis (1878–1962; amžininkų ir kiti portretai Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios altorinėje freskoje, 1926), Heinrichas Wolffas (1875–1940), tarp Karaliaučiaus miestelėnų išpopuliarinęs grafinį portretą (Kantas prie rašomojo stalo, Profesoriaus Fritzo Burmanno su žmona, Burmistro Dr. Hanso Lohmeyerio portretai), F. Burmannas (1892–1945). Jais sekė akademijos absolventai: P. Borchertas (1838–1930; Dr. G. H. Wagnerio biustas), tapytojai Waldemaras Rösleris (1882–1916; Autoportretas, apie 1906, Tieffenbachų šeimos portretas, 1908), Arthuras Degneris (1888–1972; Autoportretas, 1932, Penki Rytprūsių dailininkai, 1914), Maxas Lindhas (gimęs 1890), Ernstas Schaumannas (1890–1955), Robertas Budzinskis (1876–1955), Tilžėje gyvenęs W. Budzinskis (gimęs 1884), Klaipėdoje gimę Karlas Eulensteinas (1892–1981; Mergaitės portretas, iki 1934) ir K. Gutmannas (1907–1978; Alfredo Partikelio portretas, 1938). Klaipėdos krašte garsėjo Gustavas Boese (1878–1943). Jo tapyti kunigo E. Endrulaičio, 1920, kunigo J. Pipiro, 1921) portretai, kaip ir kitų dailininkų, kūrusių Mažojoje Lietuvoje, dauguma darbų prarasti Antrojo pasaulinio karo metais. Portretinėje kūryboje atsispindėjo visos meto meninės tendencijos: akademizmas, realizmas, natūralizmas, impresionizmas, modernas, ekspresionizmas. Nors Mažojoje Lietuvoje sukurta nemažai portretų (kiekvienam čia įvairiu metu dirbusiam dailininkui tenka bent po kelis), XIX a. populiaresnis tapo peizažo žanras, kurį inspiravo romantizmo estetika, krašto vaizdinga gamta, o XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje ir Nidos dailininkų kolonijos pavyzdys. Įsimintinų Kuršių nerijos – žvejų, jų šeimos narių portretų sukūrė Nidoje lankęsi dailininkai: Ernstas Bischoff-Culmas (1870–1917; Hermanno Blode’s su dukra portretas, apie 1895, Poeto Waltherio Heymanno portretas), E. Bischoffas (1890–1974; Pilkupos žvejo Freide Matzkies‘o portretas, 1933, Pilkupos žvejo Hanso Schenkahno ir jo sūnaus portretai, 1943); Hermannas Wirthas (1877–1940; žvejo Rademacherio, verpiančio linus portretas, 1918). Būta daug eskizinių portretų, kuriuos dienoraščiuose, iš Nidos siųstuose laiškuose, atvirukuose piešė dailininkas G. Gelbke (1882–1947), Richardas Birnstengelis (1887–1968), Maxas Hermannas Pechsteinas (1881–1955) ir kiti. Tapybinius ir grafinius portretus Klaipėdos krašte kūrė Adomas Brakas (1886–1952; Trūdės Misiulytės portretas, Autoportretai, apie 1912, 1919, Vydūno portretas, iki 1938, Marijos Brakienės portretas, apie 1930, 1937, Tautvydo Brako portretas, apie 1938). Garsių krašto istorinių asmenybių portretus kūrė šiuolaikiniai Klaipėdos tapytojai: Angelė Banytė (Ievos Simonaitytės, Martyno Mažvydo, Vydūno ir Kristijono Donelaičio portretai, visi 1988, Vydūno portretas, 1990, Klaipėdos aktorių portretai), Edvardas Malinauskas (Ievos Simonaitytės portretas, 1976, Ievos Simonaitytės ir Šimonių, 1977, Donelaičio tarp būrų, 1983); R. Kunca (Senieji Nidos žvejai, 1962, M. Engelino portretas, 1960, ir M. Pugelio portretas, 1959); skulptoriai V. Skirgailaitė (Adomo Brako portretas, 1973), M. Narbutas (portretinis medalis Adomui Brakui, 1986–1988) ir kiti. Mažosios Lietuvos veikėjų (Vydūno, Martyno Jankaus, Ievos Simonaitytės, Fridricho Kuršaičio, Liudviko Rėzos, Jurgio Zauerveino) skulptūrinių portretų seriją 1975–2002 sukūrė A. Sakalauskas.

L: Kaunas D. Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai. V., 2000; Thieme Becker. Allgemeine Lexikon der Bildenden Künstler. Leipzig, 1907–48; Rohde A. Führer durch die Kunstsammlungen der Stadt Königsberg. Königsberg o. J.; Katalog der Städtischen Gemäldegalerie zu Königsberg. Vollmer; Allgemeine Lexikon der Bildenden Künstler des XX Jhd. Leipzig, 1953–62; Degner A. Beginn auf der Kunstakademie // Das Ostpreussenblatt, 1963 14., 13. April; Ulbrich U. Kunstgeschichte Ostpreußens von der Ordenzeit bis zur Gegenwart. Königsberg, 1932; Norddeutsche Künstlerkolonien I. Nidden und die Kurische Nehrung. Hamburg, 1977; Kunstakademie Königsberg. 1845–1945. Duisburg, 1982; Grosse Ostpreussen. Berlin, 1986; Ostpreussische Künstler in Kaliningrad. Berlin/Bonn, 1991; Die Ausstellungskataloge der Königsberger Kunstvereins (20. Jahrhundert). Köln, Weimar, Wien, 1993; Altpreussische Biographie. Marburg/Lahn, 1995; Barfod J. Nidden. Künstlerkolonie auf der Kurischen Nehrung. Fischerhude, 2005.

Kristina Jokubavičienė

Iliustracija: Bareljefinis portretas Juliaus Ruppo paminklui Karaliaučiuje, apie 1900 / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio

Iliustracija: „Immanuelis Kantas“, 1909 / Reprodukcija iš MLEA

Iliustracija: Christopho Hartknocho portretas, XVIII a. pradžia / Iš MLEA

Iliustracija: „Prūsijos kunigaikštis Albrechtas“, 1528 / Iš MLEA

Iliustracija: Paminklas Liudvikui Rėzai Karaliaučiuje (fragmentas), 2005 / Gedimino Zemlicko nuotrauka

Iliustracija: Adomo Brako biustas (šamotas, 64×35×40) Prano Domšaičio galerijoje, 1973 / Vytauto Kaltenio nuotrauka

Iliustracija: „Nidos žvejys Michelis Pugelis“, 1959, aliejus, drobė, 71×56,5, 2004 / Vytauto Kaltenio nuotrauka

Iliustracija: „Klaipėdos dramos teatro aktorius Bronius Gražys“, aliejus, drobė, 115×90, 2004 / Vytauto Kaltenio nuotrauka