Mažosios Lietuvos
enciklopedija

peizažas

dailės žanras, atspindėjęs Mažosios Lietuvos istorinius vaizdus.

peizãžas, dailės žanras, atspindėjęs Mažosios Lietuvos istorinius vaizdus. Pezažo elementų nuo XVI a. atsirado krašto dailėje: religinės tematikos paveiksluose, sieninėje tapyboje, epitafijose, istorinėse žanrinėse kompozicijose ir graviūrose (vietinių, kviestinių dailininkų arba iš kitų kraštų atgabentuose kūriniuose). Albrechto dvaro tapytojo H. Königswieserio (g. 1530) religiniai paveikslai, portretai, garsėjo peizažo fonais, Klaipėdos, Karaliaučiaus vaizdais. Danielis Rose (m. apie 1639–1640) save laikė istorinių paveikslų ir peizažų tapytoju; barokinių peizažų sukūrė M. Willmannas (1630–1706), patyręs Nyderlandų tapybos įtaką. Peizažas XIX a. tapo vienu iš svarbiausių tapybos, vėliau ir grafikos žanrų. Karaliaučiaus meno ir piešimo mokyklos (įkurta 1790) ir Karaliaučiaus meno sąjungos (įkurta 1832) rengtose parodose greta idealių peizažų buvo eksponuoti įvairūs Mažosios Lietuvos miestų (visų pirma Karaliaučiaus ir jo apylinkių) vaizdai, sukurti akademizmo, provincinio romantiškojo sentimentalizmo dvasia. Juos piešė J. M. Jansonas (1751–1794), C. E. Rauschke (1780–1835), J. Wienzas (1781–1848), S. B. Weidneris (1784–apie 1835), O. R. Jacobi (1812–1901). Tilžėje gyveno piešimo mokytojas Christianas Friedrichas Keßleris (1799–1824), liejęs akvareles su krašto gamtos ir miestų vaizdais, Eduardas Gisevius (1798–1880), piešęs vietovių vaizdus ir etnografinius piešinius su peizažo elementais. XIX a. viduryje prasidėjęs peizažo žanro pakilimas Mažojoje Lietuvoje sietinas su Karaliaučiaus meno akademijos dėstytojų ir studentų kūrybine veikla. 1845 įkurtai Akademijos peizažo klasei vadovauti iš Berlyno pakviestas patyręs Alpių vaizdų tapytojas A. Behrendsenas (1819–1886), parengė pirmąją Karaliaučiuje išsilavinimą gavusių profesionalių peizažistų kartą. Jo mokinys C. Scherresas (1833–1923) dažnai vadintas konkretaus Rytprūsių peizažo pionieriumi (Rudens diena prie aukštosios kopos, 1861, Potvynis Rytprūsiuose, 1876). XIX a. viduryje peizažuose atsirado Kuršių nerijos motyvų. 1850 parodoje Karaliaučiuje J. H. Stobbe (g. 1802) eksponavo paveikslą Kuršių žvejo žmona su vaikais. Kiek vėliau sukurti J. Siemeringo (1837–1908) peizažai Mėnesiena, Kuršių nerijos motyvas, Rudolfo Petereito Žvejų kaimas kopos papėdėje. Peizažas XIX a. pabaigoje tapo dominuojančiu dailės žanru Ludwig Dettmanno vadovavimo Akademijai metais (1900–1916). Peizažo klasės profesoriumi buvo pakviestas Prancūzijoje mokslus baigęs O. Jernbergas (1855–1935). Akademijos dėstytojai su mokiniais vykdavo tapyti iš natūros vaizdingose Sembos pusiasalio pakrantėse. Iki Pirmojo pasaulinio karo ten veikė nedidelė Mažųjų Kuršių dailininkų grupė. Arthuras Degneris (1888–1972; Žiema Rytprūsiuose, apie 1924–1925), vėliau Alfredas Partikelis (1888–1945; Rytprūsių peizažas, apie 1930) tęsė ir modernizavo peizažo dėstymo tradicijas Karaliaučiaus dailės akademijoje iki 1945, papildydami jas ekspresionizmo (A. Degneris) bei Naujojo daiktiškumo (vok. Neue Sachlichkeit) (A. Partikelis) raiškos būdais. XX a. pradžioje Akademijos auklėtinių (vad. Königsberger Kunstgeneration) pasiekimai peizažo srityje pripažinti Europoje; įvertintas jų gebėjimas savitai perteikti rūstaus ir didingo kraštovaizdžio dvasią. Populiarus buvo ir grafinis peizažas kaip žymaus grafiko H. Wolffo (1875–1940), 1902–1935 dėsčiusio grafiką Akademijoje, nuopelnas. Jo mokinė Helenė Neumann (1874–1942) peizažą kūrė įvairiomis grafikos technikomis (Žvejų valtys Rūsių pakrantėje, Rasytės uoste, Prie Klaipėdos Biržos, Miestas prie Priegliaus). Dailininkų kolonijoje Nidoje sukurti peizažai atspindi žanro raidą. Nuošali Nida, XIX a. pabaigoje „atrasta“ Karaliaučiaus meno akademijos profesorių ir jų mokinių, tapo dailininkų vasarojimo, susitikimų, diskusijų, pažinties su naujausiomis dailės kryptimis vieta, reikšmingu peizažo kūrybos centru Mažojoje Lietuvoje. Apie 1888 Heinrichas Krügeris (1863–1901), pakvietė į Nidą Ernstą Bischoff-Culmą (1870–1917) ir E. Andersoną (1873–1947). Lovisas Corinthas (1858–1925) Kuršių nerijoje lankėsi dar studijų Akademijoje metais (1876–1879), vėl grįžo po 1880; svarbiausias kūrinys ten – Nidos kapinės (1893). Į Nidą vyko dailininkai iš Mažosios Lietuvos ir Vokietijos didmiesčių, jie apsistodavo 1867 įkurtame H. Blodės viešbutyje. Iki 1945 Nidoje pabuvojo per 200 dailininkų, pusė jų buvo kilę iš Mažosios Lietuvos. Jie kūrė tapybos, grafikos darbus, Prūsų Sachara vadinto krašto gamtą, gyvenimą. Nusistovėjo tradiciniai peizažo motyvai: kopos, pakrantės, laiveliai mariose, jūroje, Nidos švyturys, krikštai kapinėse, kuršvaltės, žvejai, taisantys tinklus, išplaukiantys ar grižtantys iš žvejybos, juos pasitinkančios moterys. Iki Pirmojo pasaulinio karo Nidoje sukurtuose peizažuose vyravęs realizmas, vėliau impresionizmas, turėjo pasekėjų ir pokaryje. Subtiliai kraštovaizdžio spalvas, nuotaikos impresijas perteikia E. Bischoff-Culmo (Poilsis kopose, apie 1905), F. Behrendto (1863–1946) „Itališkas“ vaizdas, apie 1905, A. N. Sinnhuberio (g. 1864) Kopos, apie 1900, Hanso Juliaus Bernhardo Kallmeyerio (1882–1961) Gulbės skrenda, H. Beppo-Borschkės (1888–1915), Carlo Knaufo (1893–1944) Marios ir žvejų laiveliai, K. Storcho (1899–1991), A. Teichmanno (1903–1980) Kuršių nerija. Iš žūklės sugrįžus ir kiti peizažai. Po Pirmojo pasaulinio karo ekspresionizmą įtvirtino garsūs Die Brücke [Tilto] grupės dailininkai Maxas Hermannas Pechsteinas (1881–1955), Karlas Schmidt-Rottluffas (1884–1976) ir jų sekėjai lankydamiesi Nidoje. Šviesių ir tamsių spalvų kontrastai, ryškių spalvų akcentai būdingi Nidos kolonijos puoselėtojo Ernsto Mollenhauerio (1892–1963; Nerijos saulė, 1948, Nidos kapinės. Hermanno Blodės kapas, apie 1961), Richardo Birnstengelio (1887–1968) Vakaras prie marių, apie 1940, E. Bischoffo (1890–1974) Kuršvaltės pakrantėje, 1928, Maxo Lindho (1890–1971) Kuršvaltės, 1931, Karlo Eulensteino (1892–1981) Nemuno žemumos peizažas, 1958, kūriniams. Iki Antrojo pasaulinio karo Kuršių nerijoje, pajūryje pabuvojo ir dailininkai iš Didžiosios Lietuvos. Nemaža realistinių pajūrio vaizdų tušu, pastele, akvarele sukūrė G. Bagdonavičius (1901–1986): Klaipėdos krašto žvejo troba, 1930, Nida. „Italijos“ vaizdas, 1936; spalvingų akvarelinių peizažų sukūrė J. Buračas (1898–1977): Nida. H. Blodės viešbutis, Juodkrantė, Nidos uostas, abu pastarieji 1933; C. Janušas (1907–1994), tarpukaryje vadintas lietuvių marinistu (Kuršvaltės mariose ties Klaipėda) ir kiti. Nidoje tuo metu lankėsi Pranas Domšaitis (1880–1965), tapęs gimtojo Kropynų kaimo, Sembos pakrančių peizažus (Valtys, 1927). Daug Klaipėdos krašto peizažų sukūrė Gustavas Boese (1878–1943): Lietuviškas turgus Klaipėdoje, Smiltynė, Klaipėdos vaizdas nuo marių pusės, 1923 ir kiti. Jis vadintas Klaipėdos krašto tapytoju. Adomo Brako (1886–1952) knygų iliustracijose, piešiniuose dažni idealizuoto lietuviško peizažo motyvai. Dabar senieji peizažai vertingi ir kaip ikonografinis šaltinis, parodantis sunaikinto krašto praeitį.

L: Deutsche Staatenbildung und deutsche Kultur im Preußenlande. Königsberg, 1931; Katalog der Städtischen Gemäldegalerie zu Königsberg i. PR im Schloss; Ulbrich A. Kunstgeschichte Ostpreußens vor der Ordenzeit bis zur Gegenwart. Königsberg, 1932; Kunstakademie Königsberg. 1845–1945. Duisburg, 1982; Lietuvos dailės istorija. T. II. V., 1984; Ostpreussische Künstler in Kaliningrad. Berlin/Bonn, 1991; Die Ausstellungskataloge des Königsberger Kunstvereins (20. Jhrh.). Köln, Weimar, Wien, 1993; Korsakaitė I. Nidos dailininkų kolonija. Neringa–Vilnius, 1998; Meyer-Bremen R. Wunderbares Bild in der Seele // Das Ostpreußenblatt, 5. October 2002; Barfod J. Nidden. Künstlerkolonie auf der Kurischen Nehrung. Fischerhude, 2005.

Kristina Jokubavičienė

Iliustracija: „Gulbės skrenda“, 1954 / Iš Viliaus Pėteraičio archyνo

Iliustracija: „Potvynis Rytprūsiuose (Nemuno šaktarpis)“, 1876 / Iš Eνos Labutytės rinkinio

Iliustracija: „Pavasaris“, 64×83, 1905 / Iš Viliaus Pėteraičio archyνo

Iliustracija: „Smiltynės krantinė su gluosniais“, 47,7×62,5, 1938 / Iš Buračų šeimos rinkinio. Valentino Iνinsko reprodukcija

Iliustracija: „Juodkrantės ovingis“, 23×13, iki 1942 / Iš Helenės Neumann knygos „Ostpreußische Landschaft“, 2000

Iliustracija: „Pajūris“ / Iš laikraščio „Lietuνos pajūris“