Mažosios Lietuvos
enciklopedija

namotyra

krašto pastatų tyrimai.

namótyra. Krašto pastatų ypatybes pirmieji paminėjo įvairūs keliautojai. Užuominų apie buvusius statinius liko Kryžiuočių ordino valstybės bei Prūsijos kunigaikštystės dokumentuose. XVII a. Theodoras Lepneris ir Matas Pretorijus išsamiau aprašė Mažosios Lietuvos kaimų pastatus. XIX a. pabaigoje juos apibūdino Adalbertas Bezzenbergeris, Adolfas Bötticheris, Franzas Tetzneris ir kiti. Tuomet susirūpinus lietuvininkais (kaip išnykstančia etnokultūrine grupe) paskelbta nemaža įvairių autorių darbų, atskleidusių krašto kaimo pastatų savitus bruožus. XX a. pradžioje išsiskyrė Richardo Dethlefseno veikla: senųjų pastatų tyrimai, svarbiausių veikalų parengimas, Rytprūsių tėviškės muziejaus įkūrimas. Daugiau tirta krašto bažnyčios, dvarų sodybos, pilys, kai kurie miestų pastatai. Po Pirmojo pasaulinio karo pasikeitus politinei padėčiai, regionine (ypač tautinių mažumų) liaudies architektūra domėtasi vis mažiau, pirmiausia ieškant vokiškų bruožų. Po Antrojo pasaulinio karo išeivijoje Mažosios Lietuvos kaimų pastatų ypatybes sistemingai tyrė Jurgis Gimbutas. Sovietų okupuotoje Lietuvoje reikšmingesni namotyros darbai apie suniokotą kraštą buvo neįmanomi (paskelbti tik keli straipsniai šia tema, bendros užuominos apie pamario kraštą tuometiniuose veikaluose). 1980 ilgamečius namotyros darbus Mažojoje Lietuvoje pradėjo M. Purvinas (pavyko užfiksuoti kelis tūkstančius senų pastatų, apibūdinti jų savitus bruožus, regionines ypatybes).

Dar skaitykite: architektūros paveldas, arkleliai, akmens mūras, bažnyčių architektūra, bukinė, daržinė, ertikis, estuba, fachverkas, interjeras, jauja, kamara, karčema, klėtis, kluonas, lėkiai, namas, puošmenos, skūnė, staldas.

L: Gimbutas J. Das Dach des litauischen Bauernhauses aus dem 19. Jhr. Diss. Stuttgart, 1948; Gimbutas J. Lietuvių sodžiaus architektūra Mažojoje Lietuvoje // Mažoji Lietuva. I. New York, 1958; Purvinas M. Rusnė: gyvenvietės ir senieji pastatai pokario metais // Rusnė. V., 1992; Vyšniauskaitė A. Lietuviai IX a.–XIX a. vidurio istoriniuose šaltiniuose. V., 1994; Purvinas M., Purvinienė M. Lietuvos tradicinės architektūros paveldo rajonavimas // Kultūros paminklai. 5. V., 1998; Purvinas M. Būdingi tradicinės architektūros pavyzdžiai Nemuno deltos regioniniame parke. Kaunas, 1999.

Martynas Purvinas