giedotojų draugijos

giedótojų draugjos. Nuo XIX a. vidurio Mažojoje Lietuvoje sparčiai steigėsi vokiečių giedotojų draugijos (Gesangverein). Jau 1869 Klaipėdoje vokiečiai surengė Dainų šventę. Pirmoji lietuviška giedotojų draugija 1895 įsteigta Tilžėje, veikė iki 1935. Jai vadovavo Vydūnas. Jos ir „Birutės“ draugijos pavyzdžiu nuo 1908 įvairiose vietovėse steigtos lietuvių kultūros draugijos, kartu su jomis – ir giedotojai. Didžiausia organizacija, koordinavusi Mažosios Lietuvos, vėliau Klaipėdos krašto lietuviškų giedotojų draugijų veiklą, buvo 1912 Tilžėje įsisteigusi „Santara“. Ji rūpinosi ir lietuviiškų chorų organizavimu bei jų darbu. Produktyviai dirbo Santaros skyriai: Klaipėdos „Aida“, Plikių „Beržas“, Rukų „Ąžuolas“, Dovilų „Liepa“, Katyčių „Vainikas“, Tilžės „Nemunas“, Priekulės „Viltis“, Kintų „Rūta“, Vanagų „Eglė“, Šilutės „Daina“, Gvildžių „Kalnas“, Šimkų „Versmė“, Natkiškių „Varpa“, Kretingos „Jaunimas“ ir kitos. Vienas profesionaliausių Santaros chorų buvo Klaipėdos „Aida“ (1919–1939). Šių giedotojų draugijų repertuare daugiausia buvo lietuvių liaudies dainos, Vinco Kudirkos, Vydūno kūriniai. Santaros skyriai turėjo ir šokių būrelius, orkestrus. 1924–1932 buvo giedotojų draugijų Klaipėdos krašte plėtros metai. 1926 įsteigta Klaipėdos krašto giedotojų draugijų sąjunga (vadovas Antanas Vaičiūnas). Profesionalumu išsiskyrė Klaipėdos mišrus ir vyrų chorai (vadovai A. Vaičiūnas, 1926–1932; A. Mikulskis, 1932–1939). Repertuare buvo Stasio Šimkaus, Juozo Naujalio, Juozo Gruodžio, Jeronimo Kačinsko, Juozo Strolios, Juozo Karoso, Česlovo Sasnausko, Juozo Žilevičiaus ir kitų dainos, stambūs vokaliniai-instrumentiniai įvairių autorių (Stanislavo Monuszkos, Charleso Gounod, Miko Petrausko, Ludwigo van Beethoveno) kūriniai. Abu giedotojų draugijų chorai daug koncertavo Klaipėdoje ir kitose vietovėse.

Daiva Kšanienė

Iliustracija: Tilžės giedotojų draugija, apie 1925. Viduryje – choro vadovas Vydūnas / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo