Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Vincas Mickevičius (Kapsukas)

XIX–XX a. carinės Rusijos valdžios uždraustos lietuviškos spaudos platintojas, varpininkas, socialdemokratas, komunistas (bolševikas).

Mickẽvičius (Kapsukas) Vincas (1880 IV 7 Būdviečiuose, Vilkaviškio aps. 1935 II 17 Maskvoje), carinės Rusijos valdžios uždraustos lietuviškos spaudos platintojas, varpininkas, socialdemokratas, komunistas (bolševikas). Bolševikų okupacinės valdžios Didžiojoje Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo vadovas, Maskvos parankinis. Žinotas Vinco Kapsuko slapyvardžiu. Nuo 1892 mokėsi Marijampolės gimnazijoje, kur įsijungė į slaptą veiklą: platino caro uždraustus lietuviškus spaudinius, gautus iš Mažosios Lietuvos, palaikė ryšius su knygnešiu Juozu Rimša ir kitais. 1897 įstojo į Seinų kunigų seminariją, 1898 pašalintas iš jos. Rusų įtrauktas į 1900 pradėtą Liudo Vaineikio bylą, 1901 pabėgo į Mažąją Lietuvą. Tilžėje dirbo Ūkininko redakcijoje. 1901 rusų žandarai jam iškėlė naują bylą už lietuviškos spaudos ir atsišaukimų platinimą gimtosiose apylinkėse. Jis emigravo į Šveicariją, Berno universitete studijavo sociologiją, politinę ekonomiką, filosofiją. Rašė straipsnius „Varpui“ ir kitiems lietuviškiems leidiniams. 1902 atvyko į Tilžę, paskirtas Varpo redaktoriaus J. Bagdono padėjėju, bendravo su Martynu Jankumi, knygnešiais Juozu Kanclieriumi (Prūsu), Juozu Navicku, Mauderodės O. spaustuve. 1903 įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), dirbo jos ryšininku su Tilže, slapta persiunčiant ir gaunant paštą iš užsienio. 1904 Tilžėje pas Martą Zauniūtę susipažino su Jonu Vanagaičiu, aptarė Didžiajai Lietuvai leidžiamą spaudą. Bitėnuose pradėjo spausdinti laikraštį Draugas, su kitais įkūrė jaunimo organizaciją Draugas, platinusią laikraštį. 1905 spalį Tilžėje organizavo slaptą lietuviškos spaudos ir ginklų gabenimą per Mažosios Lietuvos sieną į Suvalkiją. 1905 su kitais ruošė ginkluotą sukilimą prieš carizmą Marijampolėje. 1905 XII 15 suimtas. Išlaisvintas slapta apsigyveno Vilniuje, redagavo LSDP leidinius, perkeltus iš Tilžės pakeistais pavadinimais: Darbininką (1905–06), Naująją gadynę (1906), Skardą (1907). 1907 V 19 suimtas Vilniuje ir nuteistas. 1913 gruodį iš tremties nelegaliai atvyko į Tilžę ir Ragainę. Su M. Zauniūtės pagalba atvyko į Krokuvą, vėliau į Zürichą. 1917 XII 21 V. Leninas ir J. Stalinas Mickevičių paskyrė sovietų Rusijos Tautybių reikalų liaudies komisariato Lietuvos reikalų komisaru. Mickevičius prisidėjo prie Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti (ir mažlietuviams) likvidavimo, trukdė gauti leidimus norintiems grįžti į Lietuvą lietuviams, skatino bolševikinę veiklą Didžiojoje Lietuvoje, ten įsiveržus sovietų pajėgoms buvo okupacinio režimo vadas. 1918 rugsėjį Užbalių kaime (Šumskų vls.) susirinkę komunistai (bolševikai) įkūrė kuopelę Kybartuose ir Virbalyje ryšiams su Rytprūsiais bei kitai veiklai Mažosios Lietuvos pasienyje. Rytprūsių komunistai pasienyje su Didžiąja Lietuva (Eitkūnuose – Kurtas Zamelis, Wilhelmas Ponelies ir kiti; Tilžėje – Ernstas Generalis ir kiti) steigė kuopeles, siekiant plėsti socialistinę revoliuciją į Lietuvą. 1921 spalį Mickevičius organizavo slaptą Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP (b)) III suvažiavimą Karaliaučiuje. Jį padėjo organizuoti komunistų partijos Rytprūsiuose pavedimu talkinęs Leo Barteckas (Raudonosios pagalbos Rytprūsių organizacijos vadovas). Suvažiavimo dalyviai (apie 10 bolševikų) areštuoti, t. p. ir Mickevičius (Michailovskio pavarde). Jis grąžintas į Sovietų Rusiją. Mickevičius apgyvendintas Maskvoje, dirbo Kominterno Vykdomajame komitete, nuo 1923 Sovietų Rusijoje veikusio LKP (b) CK Politinio biuro narys. Mickevičius buvo vienas iš 1924 VII 17–21 vykusio Maskvoje LKP (b) IV suvažiavimo organizatorių. Jame suformuluota nuostata Klaipėdos krašto atžvilgiu: kovoti už krašto apsisprendimo iki laisvo atsiskyrimo nuo Lietuvos teisę. LKP (b) siekė įtikinti, kad Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetuose buvo tik buožės, o Klaipėdos krašto valdymą 1923 perėmė civiliais rūbais persirengę Lietuvos kariai. 1932 išleido brošiūrą Kovokim už Klaipėdos krašto apsisprendimo ir laisvo atsiskyrimo nuo Lietuvos teisę. Joje tendencingai aprašė 1923 įvykius, smerkė Vyriausiąjį Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą ir Šilutės seimą, ragino klaipėdiškius maištauti.

L: Pleirytė-Puidienė O. Mickevičiui-Kapsukui mirus // Lietuvos aidas. 1935, nr. 48; Vanagaitis J. Apie Vincą Mickevičių-Kapsuką // Naujoji romuva. 1935 IV 7, nr. 14 (1222); Grinius K. Atsiminimai ir mintys. T. 1. Tiubingenas, 1947; Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. T. III. V., 1958; Šarmaitis R. Vincas Kapsukas, V.Kapsuko raštai. T. I. V., 1960; Merkys V. Draudžiamos lietuviškos spaudos kelias 1864–1904. V., 1994; Lietuvos archyvų departamentas. Komunistinių organizacijų fondų žinynas. V., 1996; Gliožaitis A. Pirmoji bolševikų invazija į Lietuvą ir jos padariniai // Atgimimas. 1999, nr. 41; Gliožaitis A. Taikos sutartis ir antroji bolševikų invazija į Lietuvą (1920) // Atgimimas. 2000, nr. 24; Jakševičius A. Prisiminimai // Lietuvos Ypatingasis archyvas F 3377, Ap. 16, B 160.

Algirdas Antanas Gliožaitis

Iliustracija: Vinco Mickevičiaus-Kapsuko medalio aversas, bronza, 1979