Mažosios Lietuvos
enciklopedija

komunistų partija Rytprūsiuose

Vokietijos komunistų partijos Rytprūsių skyrius.

komunstų pártija Rýtprūsiuose. Komunistinės Spartako sąjungos (vok. Spartakusbund) suvažiavime 1918 XII 31 įkurta Vokietijos komunistų partija (VKP; vok. Kommunistische Partei Deutschlands) Rytprūsiuose turėjo savo skyrius. Komunistai, ypač Spartako sąjungos nariai, iš pradžių veikė kariuomenėje. Su jais palaikė ryšius Lietuvos komunistų partija (LKP(b)), gaudavo iš jų ginklų ir kitos pagalbos. Prūsijos landtago narys Vilius Gaigalaitis 1919 II 28 laiške Lietuvos Respublikos vyriausybei rašė, kad Rytprūsių kariuomenė esanti apčystyta nuo bolševikų elementų ir kad Rytprūsių valdžia norinti kartu su Lietuva kovoti prieš bolševikus. LKP(b) ieškodama ryšių su VKP ir jos Rytprūsių skyriumi į Eitkūnus siuntė Josifą Greifenbergą (Juozą Greifenbergerį), į Vokietiją – Monę Chodos (Mariją Chodosaitę) ir kitus. VKP Rytprūsių skyriui 1923–1924 vadovavo Francas Mėrikė. Komunistų partija Rytprūsiuose palaikė glaudžius ryšius su Rusijos bolševikais. Sekdami Rusijos komunistų partijos (RKP(b)) pavyzdžiu 1918 kairieji rengė Vokietijoje perversmą, kuris turėjo tapti pasaulinės socialistinės revoliucijos dalimi. Panašų perversmą 1919 bei 1920 bolševikai rengė ir Lietuvos Respublikoje. Sumanymui nepavykus, LKP(b) Lietuvoje uždrausta, todėl dalis jos narių (Frida Videsaitė-Reiman, Borisas Braudo ir kiti) pabėgo į Rytprūsius ir Vokietiją. VKP liko neuždrausta ir veikė legaliai. Per Rytprūsius ir Lietuvos Respubliką susisiekdavo Vokietijos ir Rusijos komunistai. Jie Prūsijos ir Lietuvos Respublikos pasienyje steigė perėjimo punktus. Per juos kontrabanda gabenti partiniai dokumentai, komunistinė literatūra, pinigai ir kita. Kontrabandos pagrindiniai punktai veikė Eitkūnuose ir Tilžėje, Lietuvos Respublikos pusėje bolševikai telkėsi Kybartuose, Virbalyje. VKP Rytprūsių skyriaus grupė Eitkūnuose įsteigta 1919 I 5. Jai vadovavo Francas Eidbergeris, Karlas Zamelis, Vilhelmas Ponelies. Grupę 1920 sudarė apie 40 narių. Ji bendradarbiavo su LKP(b), po 1926 organizavo bolševikinės literatūros gabenimą. Analogišką grupę 1919 I Tilžėje įkūrė Kurtas Vineris (vadovas Ernstas Generalis; atsakingi nariai Gustavas Kesleris, Frydrichas Pėlsas). Klaipėdoje aktyviai veikė VKP narys Jonas Brožaitis. Mažesni komunistų partijos punktai iki 1933 veikė Širvintoje, Šilėnuose (prie Nemuno ties Smalininkais), Rusnėje, Ragainėje, Trapėnuose, Stalupėnuose ir kitur. Aktyvūs bolševikinės literatūros nešėjai iš Rytprūsių buvo Motelis Chinesas, Fridas Kraštinis, Romas Šarmaitis, Chackelis Paradas, Pera Odesaitė, Georgas Leningas ir kiti. VKP Rytprūsių skyrius Karaliaučiuje (vienas vadovų 1920–1928 Leo Barteckas) vadovavo nelegaliam pasienio darbui, LKP(b) užsakymu organizavo Lietuvos Respublikos vietos valstybinių įstaigų antspaudų padirbinėjimą, 1921 X 24 Karaliaučiuje bandė surengti LKP(b) III suvažiavimą, leido dienraštį Echo des Ostens. LKP(b) CK kurį laiką naudojosi VKP CK spaustuvės Peivag Karaliaučiaus filialo paslaugomis, vėliau komunistinė literatūra spausdinta Tilžėje – Mauderodės O. spaustuvėje ir kitur. VKP Rytprūsių skyriaus ryšiai su LKP(b) suaktyvėjo 1926, po nepavykusio bolševikų perversmo. Daugelis LKP(b) aktyvistų tada pabėgo į Rytprūsius (Jakovas Kundrotas, Chaimas Kaplanas, Ignas Gaška, Brainė Chavesaitė, Juozas Mickevičius ir kiti) ir Karaliaučiuje tęsė savo veiklą. Prie VKP CK įkurta Lietuvių politemigrantų komisija (vadovas Brukeris). Tuo metu Vokietijoje ir Rytprūsiuose egzistavo daugybė komunistų vadovaujamų organizacijų: Raudonosios pagalbos Rytprūsių organizacija (Tilžės padalinio vadovas Maksas Laborius), Leninbund, Tarptautinė organizacija revoliucionieriams remti (rus. trumpinys – MOPR), Raudonosios profsąjungos, Rytprūsių raudonasis frontas ir kitos. Jos padėjo aktyvinti LKP(b) veiklą Rytprūsiuose. 1929 kovo mėn. Rytprūsiuose veikė apie 30 iš Lietuvos pabėgusių bolševikų. Jie platino bolševikinę literatūrą bei vykdė kitą nelegalią veiklą. Rytprūsių valdžia juos kaltino už agitaciją nuversti Rytprūsių ir Lietuvos vyriausybes, todėl įsakė 8 asmenims palikti Prūsiją, o 22 pasiūlė išvykti į Vokietiją. VKP Rytprūsių skyriaus konferencijoje (1932 pradžioje Karaliaučiuje) svarstyti ryšiai su LKP(b). Joje dalyvavo Gumbinės vietos grupės vadas Gustavas Šeidatas ir Eitkūnų – Francas Treinatas. Pavieniai VKP Rytprūsių skyriaus nariai veikė Klaipėdos krašte. Adolfui Hitleriui 1933 tapus Vokietijos reicho kancleriu, VKP Rytprūsių ir Danzigo, Lenkijos komunistų partijos Gdynės ir Pamario bei LKP(b) Klaipėdos krašto organizacijos išplatino bendrą atsišaukimą, kviečiantį darbo žmones telktis į bendrą kovą su Vokietijos fašizmu. 1933 VKP veikla uždrausta. Eitkūnuose, Tilžėje ir kitose vietose nelegaliai veikę komunistai areštuoti. Aktyvi komunistų partijos veikla pristabdyta, bet jos likviduoti nepavyko. Slaptosios valstybės policijos Karaliaučiaus skyrius areštuodavo Rytprūsių komunistų ir po 1939 Molotovo–Ribbentropo pakto. Dar komunistai (bolševikai) Klaipėdos krašte.

L: Lietuva. 1920, nr. 197; Lietuvos žinios. 1929 III 13; Lietuvos aidas. 1933, nr. 157; Povilaitis A. Sukilimai Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo iki 1939 I 1... Lietuvos ypatingasis archyvas, LKP(b) dokumentų skyrius, F77, Ap. 22, B1, L1–24; Bendroje kovoje. V., 1983; Proletariato solidarumo puslapiai. V., 1987; Komunistinių organizacijų fondų žinynas. V., 1996; Gliožaitis A. Taikos sutartis ir antroji bolševikų invazija į Lietuvą (1920) // Atgimimas. 2000, nr. 24; Gliožaitis A. Nauji bolševikų planai Lietuvoje (1921–1922) // Atgimimas. 2000, nr. 33; Gliožaitis A. Pavojai Lietuvos valstybingumui per antrojo seimo kadenciją (1923–1926) // Atgimimas. 2000, nr. 37; Gliožaitis A. Prieštaringi trečiojo seimo darbai (1926–1927) // Atgimimas. 2001, nr. 2; Gliožaitis A. Kairiųjų ir tautininkų priešprieša (1927–1928) // Atgimimas. 2001, nr. 7; Gliożaitis A. LKP(b) – stropi SSRS ekspansijos vykdytoja (1928–1932) // Atgimimas. 2001. nr. 24.

Algirdas Antanas Gliožaitis