Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Rytų Prūsija

Rytprūsiai, Rytų Prūsijos provincija, 1773–1945 gyvavusi Prūsijos valstybės provincija.

Ryt Prsija, Rytprūsiai (vok. Ostpreussen), Rytų Prūsijos provincija (vok. Provinz Ostpreußen), 1773–1945 gyvavusi Prūsijos valstybės provincija (1829–1878 su Vakarų Prūsija sudarė vieną Prūsijos provinciją) Baltijos pietrytinėje pakrantėje tarp Vyslos ir Nemuno žemupių. Apėmė Prūsą ir Mažąją Lietuvą. 1871–1945 su visa Prūsijos valstybe priklausė Vokietijos reichui. Rytų Prūsija susidarė iš Kryžiuočių ordino XIII a. užkariautų baltų (daugiausia prūsų) žemių. Po Lietuvos ir Lenkijos valstybės (Abiejų Tautų Respublikos) trijų padalijimų (1772, 1793 ir 1795), 1772–1793, 1815–1919 Rytų Prūsijai priklausė ir Varmė, nuo 1921 – ir Marienburgo bei Elbingo apylinkės. Iš 1793–1807 prijungtų kitų baltų žemių egzistavo Prūsijos karalystės provincija Naujoji Rytų Prūsija (Rytprūsiai Naujieji). Pagal Prancūzijos ir Rusijos sudarytą Tilžės taiką (1807) Naujoji Rytų Prūsija panaikinta, o pagal Versalio taiką (1919) nuo Rytų Prūsijos atskirtas Klaipėdos kraštas. Dažniausiai Rytų Prūsija ir vadinamas tik tas regionas (be Klaipėdos krašto), kuris Vokietijai liko po Pirmojo pasaulinio karo ir 1922–1939 sudarė jos provinciją. Nuo Vokietijos Rytų Prūsiją skyrė Lenkijos koridorius ir laisvasis Dancigo miestas. 1818–1824 ir 1878–1945 Rytų Prūsija buvo Prūsijos valstybės provincija (administracinis centras – Karaliaučius). Iš pradžių Rytų Prūsiją sudarė teritoriniai administraciniai vienetai Lietuvos departamentas (1736–1818) ir Rytų Prūsijos departamentas (1723–1818). Vėliau vietoj departamentų iki 1945 veikė Gumbinės apygarda ir Karaliaučiaus apygarda. 1905 sudaryta Olštyno (Allensteino), po 1918 – ir Marienwerderio (1922–39 – Vakarų Prūsijos) apygardos. XVIII a. pabaigoje Rytų Prūsijos plotas buvo apie 36 000 km2, 1939 – apie 37 000 km2 su 2 488 000 gyventojų. Be vokiečių Rytų Prūsijoje buvo lietuvių, lenkų bei mozūrų, dar išlikusių vokietkalbių prūsų gyvenančių istorinėse srityse Mažojoje Lietuvoje, Mozūrijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo teritorijoje nuo Vyslos iki Nemuno gyventojų daugumą sudarė jau vokiečiai bei vokietkalbiai baltai, vokietėjantys lenkai su mozūrais. Tai buvo nuo XVIII a. trukusios kolonizacijos, asimiliacijos, akultūracijos, nuo XIX a II pusės – ir prievartinės germanizacijos padarinys. Po Antrojo pasaulinio karo, Potsdamo konferencijos (1945) nutarimais Rytų Prūsijos šiaurinė dalis (per 13 000 km2) perduota administruoti SSRS (Karaliaučiaus krašte 1946 sudaryta Kaliningrado sritis), o pietinė dalis (apie 2/3 Rytų Prūsijos – per 21 000 km2) – Lenkijai.

Dar skaitykite: gyventojai, pasauliniai karai.

L: Matulevičius A. Mažoji Lietuva XVIII amžiuje: Lietuvių tautinė padėtis. V., 1989; Brakas M. Mažosios Lietuvos politinė ir diplomatinė istorija. V., 1995; Weiß A. Preußisch-Litauen und Masuren. Bd. 1–3. Rudolstadt, 1878–1879; Boockmann H. Ostpreußen und Westpreußen // Deutsche Geschichte im Osten Europas. Siedler. Berlin 1992; Schön H. Tragödie Ostpreußen. Arndt, 1999; Jasiński J. Między Prusami a Polską. Olsztyn, 2003.

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Rytprūsiai po Pirmojo pasaulinio karo, 1920 / Pagal knygą „Deutsche Staatenbildung und deutsche Kultur im Preußenlande“, Königsberg, 1931

Iliustracija: Vaizdas į tvenkinį prie rytprūsietiško žvejų namo, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Karklės, Pakalnės apskritis, žvejo Johaneso Museleito gyvenamasis namas, 1906 / Iš Lenkijos MA meno instituto (Instytut Sztuki PAN) rinkinio

Iliustracija: Lietuvininkų kapinės Baituose, Klaipėdos apskritis, kairėje – 1872 m. varteliai, 1906 / Iš Lenkijos MA meno instituto (Instytut Sztuki PAN) rinkinio

Iliustracija: Laukiškos, Labguvos apskritis, panorama, apie 1914 / Iš Lenkijos MA meno instituto (Instytut Sztuki PAN) rinkinio

Iliustracija: Kuršių marių pakrantė ties Pilkupa, 2001

Iliustracija: Nidos žvejų gyvenamasis namas, 1895 / Iš Boetticher A. knygos „Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreussen“. Bd. V: Litauen. Königsberg, 1895

Iliustracija: Žvejas taiso tinklą, 1937 / Iš Martino Buddraus rinkinio

Iliustracija: Žvejų ovingis ties Pilkupa, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėdos Žiemos uostas, 1915 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Unguros upė ties Įsrutimi, iki 1944 / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Ragainė, apie 1910 / Iš Lenkijos MA meno instituto (Instytut Sztuki PAN) rinkinio

Iliustracija: Fontanas Įsruties Markgrafų aikštėje, apie 1910 / Iš Lenkijos MA meno instituto (Instytut Sztuki PAN) rinkinio

Iliustracija: Įsruties geležinkelio stotis, apie 1910 / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Alenšteino geležinkelio tiltas per Alnos upę, iki 1944 / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Karaliaučiaus biržos rūmai ir tiltas per Priegliaus upę, apie 1926 / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Lino raižinys „XVII a. Lietuvos prekybiniai ryšiai. Karaliaučius, Klaipėda“, 1982 / Iš MLEA

Iliustracija: Lino raižinys „XVII a. Lietuvos prekybiniai ryšiai. Karaliaučius, Klaipėda“, 1982 / Iš MLEA

Iliustracija: Gretė Stimbraitė-Arnašienė, Rūta Toleikytė, Anė Maria Hein ir Mėta Stimbraitė Rambyne, apie 1958 / Iš Helmuto Arnašiaus šeimos albumo

Iliustracija: Prie buvusios Dovilų sodybos šulinio Svencelėje, apie 1956 / Iš Ievos Toleikytės-Biržienės šeimos albumo

Iliustracija: Valteris ir Gretė Arnašiai Vokietijoje: vyras, ištremtas nacių, daugiau į gimtinę negrįžo, 1958 emigravo žmona, 1988 / Iš Helmuto Arnašiaus šeimos albumo