Rasytė

Rasýtė, kop. Rasite (vok. Rossitten, rus. Rybačij), bažnytkaimis Kuršių nerijoje, 20 km į pietus nuo Nidos, 34 km į šiaurę nuo Kranto. Pirmąkart paminėta 1372 Vartbergės kronikoje. 1389 Klaipėdos komtūrijos inventoriuje minimas Rasytės karčemninkas. Friedrichas Mageris su Rasyte sieja 1379 Didžiojoje Ordino valsčiaus knygoje minimą žirgyną Kuršių nerijoje. Ten turėjo veikti ir plytinė: 1403 Klaipėdos pilies rekonstrukcijai buvo užsakyta ir 1404 Rasytėje pagaminta 443 tūkst. plytų. Rasytė nuo 1397 priklausė Žiokų apygardai. XVI a. tapo domeno valsčiaus (jam priklausė 5 žvejų kaimai, įskaitant Kuncų, Šarkuvos bažnytkaimius) centru. Tam įtakos galėjo turėti tai, kad Rasytės apylinkės yra vienintelė Kuršių nerijos vieta, kur deliuviniai sluoksniai (šlaitą sudarančių uolienų dūlėsiai) iškyla į žemės paviršių, todėl gyventojai nuo pat XV a. vertėsi ne tik žvejyba, bet ir žemės ūkiu. XV a. iš Livonijos į Kuršių neriją atsikėlė kuršiai. Pagal 1423 Žiokų činšo registrą Rasytėje gyveno karčemninkas ir kuršiai, turėję 20 daržų (dar 4 daržai buvo neapdirbdami). XVI a. pradžioje minimos 2 gyvenvietės: Rasytė priešais pilį (vorm Schloß) ir Rasytė prieš bažnyčią (vor der Kirche). Pirmojoje 1532 buvo 15 naudojamų daržų, 1541 gyveno 16 žvejų, 1550 – 1 iždininkas ir 16 žvejų; antrojoje 1532 buvo 12 žvejų, kurie ėjo lažą, gabendavo laiškus į Klaipėdą ir Šarkuvą, 1550 – 24 činšininkai. Kaimas Rasytė prieš bažnyčią tapatintinas su būsimąja Kunce, kadangi 1506 karčema Cuntz-Krug minima būtent šiame kaime. Po 1550 gyvenvietė Rasytė prieš bažnyčią neminima. Tai galėtų reikšti, kad XVI a. 6 dešimtmetyje karčema Cuntz-Krug ir gyvenvietė Rasytė prieš bažnyčią buvo sujungta į vieną Kuncės kaimą ir Rasytės pavadinimas liko tik gyvenvietei Rasytė priešais pilį. 1568–1569 joje minimas iždininkas, 17 žvejų, burggrafas, hercogo medžioklės ūkio pareigūnas, karčemninkas, pašto raitelis ir girininkas, 1583–1584 – iždinininkas ir 17 žvejų, 1600–1601 – iždininkas ir 18 žvejų, 1650–1651 ir 1701 gyveno 14, 1773 – 24 žvejai. XVII a. viduryje –1833 Rasytė priklausė Kuršių nerijos pašto kelio sistemai, joje buvo pašto stotis. 1785 buvo karališkojo domeno valsčiaus ir girininkijos centras su 24 ugniakurais. 1820 prie 29 ugniakurų gyveno 190, 1845 – 35 namuose 252, 1861 – 37 namuose 268, 1871 – 41 name 295, 1885 – 56 namuose 369 gyventojai. Nuo XIX a. Fischhauseno apskrityje Rasytės vardu egzistavo kaimo bendruomenė (1905 buvo 68 namai, 451 gyventojas) ir dvaro apygarda (1905 buvo 4 namai, 26 gyventojai). 1901 Johannesas Thienemannas (palaidotas Rasytės kapinėse) įkūrė vieną pirmųjų Europoje paukščių stebėjimo ir žiedavimo stočių (Rasytės paukščių stebėjimo stotis), vėliau ornitologijos muziejų. XX a. pradžioje Rasytė buvo kurortas. Tarpukariu veikė 5 viešbučiai, sklandytojų mokykla (1922–1945), jaunimo turistinė bazė (1934 apsilankė 19 733 svečiai). 1939 buvo 691 gyventojas. 1939–1945 priklausė Sembos apskričiai. Po karo įsteigtas žvejų kolūkis. Bažnyčia paversta Šv. Sergijaus Radonežskio cerkve.

Dar skaitykite: Rasytės parapija, Rasytės pilis, Zoologijos stotis.

Bezzenberger A. Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner. Stuttgart, 1889; Forstreuter K. Die Entwicklung der Nationalitätenverhältnisse auf der Kurischen Nehrung // Altpreußische Forschungen, 8. Jhg., 1931; Mager F. Die Landschaftsentwicklung der Kurischen Nehrung. Königsberg, 1938.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Rasytės senoji mokykla, 2001

Iliustracija: Būdingas Kuršių nerijos kurortams gyvenamasis namas Rasytėje, 2001

Iliustracija: Rasytės pašto antspaudas, 1931 / Iš MLEA

Iliustracija: Rasytės molas, apie 1925 / Iš MLEA

Iliustracija: Sklandytuvo paleidimas nuo kopos Rasytėje, apie 1925 / Iš MLEA

Iliustracija: Rasytės žvejo vėtrungė / Iš MLEA

Iliustracija: Rasytės tradiciniai stogo žirgeliai – lėkis / Iš MLEA

Iliustracija: Rasytėje nuo seno buvo veisiami žirgai / Iš J. Thienemanno knygos „Rossitten“, 1930

Iliustracija: Rasytės ovingis, apie 1925 / Iš J. Thienemanno knygos „Rossitten“, 1930

Iliustracija: Rasytės žvejo gyvenamasis namas, apie 1925 / Iš J. Thienemanno knygos „Rossitten“, 1930

Iliustracija: Rasytės žvejo tvartas, apie 1925 / Iš J. Thienemanno knygos „Rossitten“, 1930

Iliustracija: Rasytės žvejas taiso tinklą, apie 1925 / Iš J. Thienemanno knygos „Rossitten“, 1930

Iliustracija: Rasytės žvejų poledinė žvejyba, apie 1925 / Iš J. Thienemanno knygos „Rossitten“, 1930

Iliustracija: Briedžiai palvėje prie Rasytės, apie 1925 / Iš J. Thienemanno knygos „Rossitten“, 1930