Rasytės parapija

Rasytės parapija. 1506 Vokiečių ordino didžiojo magistro privilegijoje Nickeliui Vilmedderiui minimas vadinamosios Kuncės karčemos užrašymas vietovėje Rasytė priešais bažnyčią; vienu iš dokumento liudininku nurodomas Rasytės parapijos kunigas. Tai liudija Rasytėje buvus seniausius maldos namus Kuršių nerijoje. 1531 minima, kad paskirtas Rasytės parapijos dvasininkas turėjo aptarnauti visą Kuršių neriją. 1541 bažnyčios vizitacija fiksavo Rasytės parapijoje buvus koplyčią. Prieš 1551 kunigavo Haderis Pfaffas. 1555 Rasytės, kaip visos Kuršių nerijos parapijos centro, funkcijas perėmė naujai suformuota Kuncės kaimo parapija (nuo tol jai priklausė Rasytės, Senosios Pilkupos, Nidos, Karvaičių, Šarkuvos gyventojai). 1804 iš smėliu užpustyto Kuncės kaimo atgal į Rasytę perkeltas parapijos centras, tačiau ilgą laiką melstasi tam nepritaikytose patalpose (1814 minėta, kad pamaldos atliekamos daržinėje); nauja raudonplytė bažnyčia su nedideliu bokšteliu ir pusapvale apside (architektas Tischler), kurios architektūrai padarė įtaką F. A. Stülerio projektai, pašventinta tik 1873 IX 23. 1541 užrašyta 90 parapijiečių, 1701 – 85, 1820 – 190, 1905 – 520. Lietuviškos pamaldos laikytos iki XIX a. II pusės.

Albertas Juška

Iliustracija: Rasytės evangelikų liuteronų bažnyčia, paversta cerkve, 2002

Iliustracija: Rasytės senosios kapinės, 2002

Iliustracija: Knygų revizoriaus Carlo Roberto Suttkaus (1856–1920) antkapinė lenta Rasytės senosiose kapinėse, 2002