Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kuncė, 1

Kuncai, buvęs bažnytkaimis Kuršių nerijoje, Sembos apskrityje.

Kuñcė, 1, Kunca (kuršininkų kорininkų Kunсе; vok. Alt Kunzen; Kunzen), buvęs bažnytkaimis Kuršių nerijoje, Sembos apskrityje, 5 km į pietvakarius nuo Rasytės, pamaryje. Ten gyventa jau XIV a. Tai liudija Kuncės kapinyno tyrimai. 1442 minėti kaip Cusfelde, tarpinis punktas keliaujant iš Livonijos į Prūsiją. 1505 minėta Cunczecrugk gyvenvietė prie karčemos. 1535 Kuntz-Crugk gyveno 5, vėliau 8 daržininkai. 1541 Kuncėje gyveno 30 žvejų ir laukininkų, buvo apie 300 ha dirbamosios žemės ir miško. Klebonija stovėjo pamaryje, drėgnoje vietoje. Parapijai iki XVI a. pabaigos priklausė ir rytinio pamario gyventojai, iki XVII a. – Nida, Nagliai ir Karvaičiai. Tada Kuncė buvo svarbiausias Kuršių nerijos bažnytinis centras. Prie nerijos pašto kelio Kuncėje 1550 veikė karčema. Dar XVI a. vėjui pradėjus nešti smėlį, 1569 Kuncę užgriuvo slenkančios kopos. Kuncė tapo pirmuoju smėlio pustomu kaimu Kuršių nerijoje. Žmonės persikraustė Rasytės link – į šiaurinę pusę. šiaurės link perkelta ir Kuncės bažnyčia. Buvusi klebonija, bažnyčios žymės ir senosios kapinės liko 1 km piečiau. 1601 buvo 50 gyventojų, 1630 – 45, 1701 – 105, 1773 – 65 gyventojai. 1720 minėta Šarkuvos (Kuncės) parapija su savo kunigu. 1789 Kuncės parapijai priklausė Šarkuvos filija. 1793 Kuncėje buvo tik 33 gyventojai 6 sodybose. Į Kuncę vėl slenkant smėliui 1804 apleista Kuncės bažnyčia, parapija perkelta į Rasytę. Šventovės pastato medžiagos 1812–1835 panaudotos Nidos valdininkų namui ir užeigos namams statyti. 1820 Kuncėje buvo tik 28 gyventojai, 30 ha dirbamosios žemės. Smėlis 1825–1828 galutinai užnešė Kuncę ir kaimas išnyko. Dalis gyventojų išsikėlė į Rasytę, kiti įkūrė Naujuosius Kuncus. Kopai nuslinkus, vėl iškilo į paviršių žemės plotas, kaimo liekanos. Tiriant rasta senosios gyvensenos reikšmingų pėdsakų.

Dar skaitykite: Kuncės (1) parapija, Kuncės (1) parapinė mokykla.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas