Mažosios Lietuvos
enciklopedija

prūsų kalbos išnykimas

prūsiškai kalbančių gyventojų išnykimas.

prsų kalbõs išnykmas. Iki XIII a. pabaigos nuslopinus prūsų sukilimus, į Prūsą ėmė plūsti vokiečių kolonistai. Kai kurie kilmingieji prūsai suvokietėjo. Eilinius prūsus Ordinas stengėsi izoliuoti nuo vokiečių kolonistų. Jie prievarta versti krikštytis. Prūsų krikščioninimas vyko sunkiai – dar XVI a. būta prūsų, kurie laikėsi savosios religijos. Krikščioninti buvo sunku todėl, kad vokiečių kunigai nesistengė išmokti prūsų kalbos, daugiausia naudojosi vertėjais. Iš pačių prūsų dėl jų socialinės padėties kunigais galėjo tapti tik pavieniai. Reformacijos pradžioje Semboje nemažai prūsų temokėjo tik prūsiškai. Tuomet išleisti 3 katekizmai prūsų kalba. Daugiau prūsiškų knygų nebuvo išleista, matyt, vokietėjimas vyko jau sparčiai. Žinių apie prūsų kalbos gyvavimo pėdsakus liko nedaug. Pvz., Casparas Hennenbergeris rašinyje Kurtze und warhafftige Beschreibung des Landes zu Prussen [Trumpas ir teisingas prūsų krašto aprašymas] 1584 aprašė gintaro rinkėją J. Fuchsą ir sūduvių šokėjas, kurios nemokėjusios vokiškai. XVII a. prūsų kalba pradėjo sparčiai nykti, jos vartojimas gerokai susiaurėjo. Tai liudijo Jonas Rėza psalmyno įžangoje: prūsiškai dar kalba saujelė žmonių kai kuriose pajūrio vietovėse ir prie Kuršių marių. Christophas Hartknochas 1679 polemizuodamas su Komenskiu priminė: ne viename kaime dar kalbama prūsiškai. Jurgis Gerulis konstatavo, kad apie 1600 Pamedėje dar buvo prūsų, nemokėjusių vokiškai. Peterburge buvusiame prūsų katekizmo antrojo egzemplioriaus tituliniame lape apie 1700 įrašyta: Šita senoji prūsų kalba dabar yra visiškai išnykusi. 1677 numirė vienintelis Kuršių Nerijoje gyvenęs senelis, kuris ją dar mokėjo, tačiau tenai tokių dar esą. Vytautas Mažiulis teigė: apie 1700 vis dar būta kad ir nedaug prūsų, mokėjusių savo tėvų kalbą, kurią viena kita prūsų šeima, savųjų tarpe, namie, rodos, vartojo bent jau keletą dešimtmečių ir XVIII amžiuje.

Dar skaitykite prūsai.

L: Brakas M. Mažosios Lietuvos politinė ir diplomatinė istorija. V., 1995; Šneidereitas O. Prūsai. V., 1989; Dini P.U. Baltų kalbos. V., 2000; Matulevičius A. Mažoji Lietuva XVIII amžiuje. V., 1989; LE ; Kuzavinis K. Prūsų kalba. V. , 1964; Kabelka J. Baltų filologijos įvadas. V., 1982; Lietuvių kalbos enciklopedija. V., 1999; Dini P. U. Baltų kalbos. V., 2000; Kaukienė A. Prūsų kalba. Klaipėda, 2000; Prūsų kalbos tyrinėjimai. Klaipėda, 2004.