pilietybė

pilietýbė, piliečio priklausomybė valstybei. Klaipėdos krašto gyventojų pilietybė buvo apibrėžta Versalio taikos sutarties (1919 VI 28) 99 straipsniu. Vokietija tuomet pasižadėjo pripažinti krašto gyventojus piliečiais tos valstybės, prie kurios kraštas bus prijungtas. Pilietybė detalizuota Klaipėdos krašto konvencijoje, pagal kurią Vokietijos buvę piliečiai, vyresni nei 18 metų, nuo 1920 I 10 įgijo pilietybę ipso acto. Iki 1923 I 15 krašto gyventojų teisinė padėtis galėjo būti prilyginta okupuotų kraštų gyventojų padėčiai, jie visi laikyti Vokietijos piliečiais. 1925 II 10 pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sutartis dėl gyventojų optacijos: Teisėtai optavusieji Lietuvos pilietybę nustojo Vokietijos pilietybės, o teisėtai optavusieji Vokietijos pilietybę nustojo Lietuvos pilietybės. Vokietijos pilietybę pasirinko apie 13 000 žmonių (10% krašto gyventojų). Dauguma jų išvyko, kiti liko krašte svetimšalių teisėmis. Buvę Vokietijos piliečiai, 1924 VII 30 turėję 18 ir daugiau metų, 1920 I 10–1924 VII 30 tikrai gyvenę Klaipėdos krašte, Lieruvos pilietybę įgijo savaime. Kiekvienas Lietuvos pilietis turėjo gauti Lietuvos Respublikos pasą. Veikė Klaipėdos krašto gyventojų požymio taisyklė. 1939 kovo mėn. naciams Klaipėdos kraštą atplėšus nuo Lietuvos, kovo 23 išleistas Vokietijos įstatymas: tie klaipėdiečiai, kurie 1924 VII 30 nustojo Vokietijos pilietybės, jei jie 1939 III 22 gyveno Klaipėdos krašte ar Vokietijoje, tampa Vokietijos piliečiais. Netrukus pradėta dalinti vokiškus pasus, patvirtinančius naują pilietybę. Lietuvos piliečiai, likę Klaipėdos krašte, turėjo įsigyti užsienio pasus. Po kovo 27 norintiems išvykti iš krašto jau reikėjo leidimo. Vokietijos pilietybės įteisinimas daugeliui reiškė ir tautybės atsisakymą. Kunigas Ansas Baltris net suimtas savo teisę būti lietuviu įrodinėjo remdamasis A. Hitlerio knygos Mein Kamp [Mano kova] teiginiais. Kai kurie klaipėdiškiai, pasilikę gyventi Klaipėdos krašte, siekė gauti Lietuvos pilietybę. 1939 VI 15 LR Ministrų Taryba nutarė: 1) Lietuvos Respublikos piliečiais laikyti tuos, kurie į Klaipėdos kraštą atsikėlė po 1923 I 15; 2) lietuviai, buvę Vokietijos piliečiais, galėjo optuoti Lietuvos pilietybę, vokiečiai, buvę Lietuvos piliečiais – Vokietijos. 1939 VII 8 Kaune pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sutartis dėl klaipėdiškių pilietybės. Pagal ją visi Lietuvos piliečiai, 1924 VII 30 netekę Vokietijos pilietybės, nuo 1939 VII 8 vėl laikyti Vokietijos piliečiais. Nuostata negaliojo lietuvininkams, iki šios datos persikėlusiems į Lietuvą. Visiems asmenims iki 1939 XII 31 suteikta teisė optuoti Lietuvos pilietybę. Už pilietybės pakeitimą taikytas nemažas (25–60 Lt) mokestis. Šios sutarties ratifikavimas komplikavo ne vien klaipėdiškių įdarbinimo ir įkurdinimo Lietuvoje klausimus (tarp jų Klaipėdos uosto buvęs muitininkas Hansas Bruzdeilynas, vėliau paskirtas dirbti į Šiaulių muitinę; agronomas R. Milkeraitis, diplomatas M. Brakas). Lietyvos Vyriausybėje ir valstybinėse institucijose nebuvo aiškių nuostatų, kaip traktuoti iš Klaipėdos krašto atvykusius asmenis. Ratifikavus Sutartį (XI 13) liko mažai laiko pateikti dokumentus, trūko poįstatyminių aktų. Nė vienas krašto gyventojas negalėjo būti oficialiai persekiojamas ir skriaudžiamas dėl ankstesnių politinių nuostatų, bet vos naciams įžengus į Klaipėdą, krašte buvo uždarytos visos lietuviškos organizacijos, knygynai, areštuotos daugelio lietuvininkų sąskaitos, jiems drausta dirbti. 1939 IX 1 Vokietijai užpuolus Lenkiją, didlietuvių ir lietuvininkų priežiūra griežtinta. Klaipėdos kraštas paskelbtas pasienio zona, jame įsigaliojo specialus režimas: uždrausta Lietuvos spauda, žmonės izoliuoti nuo pasaulio, nuolat tremiami. Daug žmonių buvo tiesiog išmetami Lietuvos pasienyje, tačiau Lietuvoje įsikurti be dokumentų buvo sudėtinga. Tokia neaiški padėtis truko iki 1941 I 10 gyventojų mainų tarp SSRS ir Vokietijos sutarties pasirašymo. Pagal ją numatytas savanoriškas jų persikėlimas (dar skaitykite repatriacija), tačiau ir toliau taikytos įvairios represijos. Dėl Antrojo pasaulinio karo ir jo pasekmių (dar skaitykite: pabėgėliai, evakuacija, deportacijos, genocidas, perkėlimai, pokaris) krašte likusių senųjų gyventojų teisinė padėtis buvo itin sunki. Ilgą laiką pilietybės reikalai buvo labai supainioti, senieji gyventojai gyvavo kaip beteisiai žmonės. SSRS valdose suaugę rytprūsiečiai turėjo užsieniečių statusą ir privalėjo registruotis; iki 1952 jie galėjo gauti žaliąjį pasą (jis SSRS pilietybės nesuteikė). Tokie laikini dokumentai išduoti Lietuvos vokiečiams, kurie 1941 sausį išsikėlė (repatrijavo) iš Lietuvos namo į Reichą, karo ar pokario metais sugrįžo į Lietuvą; tarp jų buvo 604 Klaipėdos krašto gyventojai. 1952 XII 15 išleistas SSRS įstatymas Dėl pilietybės suteikimo vokiečiams, kuriuo remiantis parengtos direktyvos dėl Karaliaučiaus krašto gyventojams pilietybės. Jiems leista paduoti prašymą gauti SSRS pilietybę arba išvykti į Rytų Vokietiją (apie Vokietujos Demokratinę Respubliką daugelis nieko nežinojo; norint išvykti reikėjo įrodyti, kad ten buvo artimų giminaičių). Daugeliui jaunuolių tai suteikė galimybę įsigyti legalius dokumentus ir įsidarbinti. Vaikai, augę globėjų šeimose, turėjo suklastotus dokumentus arba buvo įvaikinti (tai buvo vienintelė oficiali galimybė legalizuotis). Neretai SSRS (LSSR) pilietybės suteikims reikėjs laukti ilgiau nei metus. Daugelis rytprūsiečių vaikų iki 1952 nesulaukė žinių iš savo artimųjų, todėl jie priėmė SSRS pilietybę kaip vienintelį saugumo garantą.

Dar skaitykite: Klaipėdos krašto lietuvių iškeldinimas 1941–1944, optantai Vokietijos stovyklose, pasai, vilko vaikai.

L: Kibelka R. Vilko vaikai. V., 2000; Arbušauskaitė A. Lietuvos optantai: klaipėdiškiai 1939. Klaipėda, 2001; MLEA; LE.

Iliustracija: Klaipėdiškės Helenės Lippkės-Balčiūnienės (dešinėje) šeima, grįžusi į Klaipėdą dirbti po karo. Ji ištekėjo 1940 už inžinieriaus Broniaus Balčiūno (viduryje), likusio dirbti pagal Lietuvos ir Vokietijos sutartį „Maisto“ bendrovėje. Pirma sėdi vyro sesuo Valė, likusi jų šeimoje, kai tėvus išvežė į Sibirą, sūnus Artūras ir dukra Nijolė, 1946 / Iš Nijolės Balčiūnaitės-Gelingienės šeimos albumo

Iliustracija: Gertrūdos Purwins anketa, užpildyta gauti leidimą gyventi Klaipėdoje / Iš Arūnės Arbušauskaitės knygos „Lietuνos optantai: klaipėdiškiai 1939“, 2001