pasai

Lietuvos pasai Klaipėdos krašto gyventojams.

pasa. XIX a. geresnės ekonominės perspektyvos ir nekliudomas išvykimas sudarė galimybę daugeliui žmonių išvykti į Vakarus. Nereikalauta turėti pasą; tik važiuojant į užsienį reikėdavo gauti užsieno pasą tai kelionei. Didžiosios Lietuvos gyventojų visuotinę pasportizaciją įvedė vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metais. 1919–1922 vokiečių okupaciniai pasai buvo keičiami į Lietuvos Respublikos pasus. Klaipėdoje pasus išduodavo Direktorija. Asmenys dėl politinių priežasčių išvykę iš šalies ir negalintys gauti jos paso galėjo naudotis Nanseno pasu (atstodavusiu vidaus ir užsienio pasą). Tokius pasus Klaipėdos krašte išduodavo gubernatūra. Jie nesuteikė teisės gyventi Lietuvoje, jei tam nebuvo atskiro leidimo. 1925 VIII 26 paskelbtos pasų išdavimo taisyklės Klaipėdos krašto gyventojams. Jos nurodė, kad pasus galėjo gauti tik Lietuvos piliečiai. Buvę Vokietijos piliečiai, 1924 VII 30 turėję 18 metų ir vyresni, kurie tikrai gyveno Klaipėdos krašte 1920 I 10–1924 VII 30, Lietuvos pilietybę įgijo savaime. Kiekvienas Lietuvos pilietybę įgijęs 17 metų ar vyresnis asmuo privalėjo per 1 mėnesį gauti Lietuvos pasą. Tėvams ar globėjams sutikus, nepilnamečiai nuo 14 iki 17 metų turėjo teisę gauti atskirą pasą. Klaipėdos krašte pasai buvo išduodami vadovaujantis krašto Direktorijos priimtu įstatymu. Pase buvo įklijuojama asmens fotografija. Įstaigos neturėjo teisės išduoti pasus ir kitus asmens liudijimus svetimšaliams – ne Lietuvos piliečiams ir asmenims be pilietybės. Svetimšaliai privalėjo turėti savo nacionalinį pasą arba asmens liudijimą iš savo valstybės atstovybės. Asmenims be pilietybės asmens liudijimus išduodavo Klaipėdos krašto gubernatoriaus pasų skyrius. Paskelbus Taisykles svetimšaliams apsigyventi Klaipėdos krašte, Klaipėdos krašto asmens liudijimai bei Klaipėdos krašto keliavimo pasai nebegaliojo; jų savininkai per 3 mėnesius turėjo gauti naujus pasus. Krašto pasų savininkai, norėję gauti naują pasą, turėjo įrodyti, kad jie įgijo Lietuvos pilietybę.

Stanislovas Sajauskas

Iliustracija: Deutsches Reich Kennkarte (Vokietijos kelionės kortelė), išduota Šilutėje Ferdinandui Donaičiui (Donath), 1940 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Pasas Nr. 27599, išduotas vokiečių okupacinės valdžios Ramygaloje, vokiečių ir lietuvių kalbomis, 1917 / Iš Trakų istorijos muziejaus parodos katalogo „Pasai ir asmens dokumentai Lietuvoje“, 1997

Iliustracija: Klaipėdos krašto asmens liudijimas Nr. 1127, išduotas Priekulės valsčiuje G. Buvoniui, vokiečių ir lietuvių kalbomis, 1924 / Iš Trakų istorijos muziejaus parodos katalogo „Pasai ir asmens dokumentai Lietuvoje“, 1997

Iliustracija: LR vidaus pasas, išduotas klaipėdiškiui Martynui Lukaičiui (Martin Lukat) nurodant, kad jis – Klaipėdos krašto vietos gyventojas, vokiečių ir lietuvių kalbomis, 1928 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Marienverderyje išduotas užsienio pasas kelionei į Ameriką, 1866 / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėdos krašto keliavimo pasas Nr. 5219, išduotas LR VRM Klaipėdos pasų skyriuje Annai Pareigis, lietuvių, prancūzų ir vokiečių kalbomis, 1925 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Pasas Nr. 138825, išduotas 1920 metais 7 km pasienio zonos gyventojai / Iš Lydijos Paliokaitės-Aušrienės šeimos albumo

Iliustracija: Pasas: Marė Stasiulienė-Jakštikė, gimusi 1865 VI 6 Tilžės apskrities Antleičių (?) kaime, gyvenusi Tauragės apskrities Sartininkų valsčiuje, Laužininkų kaime / Iš Lydijos Paliokaitės-Aušrienės šeimos albumo

Iliustracija: Žygaičių valsčiaus registracijos spaudas lietuvių ir rusų kalbomis bei spaudas „Balsavo 1940“ / Iš Lydijos Paliokaitės-Aušrienės šeimos albumo

Iliustracija: Spaudas vokiečių ir lietuvių kalbomis, kad pratęstas paso galiojimo laikas iki 1943 IV 16 / Iš Lydijos Paliokaitės-Aušrienės šeimos albumo

Deutsches Reich Kennkarte (Vokietijos kelionės kortelė), išduota Šilutėje Ferdinandui Donaičiui (Donath), 1940 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Pasas Nr. 27599, išduotas vokiečių okupacinės valdžios Ramygaloje, vokiečių ir lietuvių kalbomis, 1917 / Iš Trakų istorijos muziejaus parodos katalogo „Pasai ir asmens dokumentai Lietuvoje“, 1997

Klaipėdos krašto asmens liudijimas Nr. 1127, išduotas Priekulės valsčiuje G. Buvoniui, vokiečių ir lietuvių kalbomis, 1924 / Iš Trakų istorijos muziejaus parodos katalogo „Pasai ir asmens dokumentai Lietuvoje“, 1997

LR vidaus pasas, išduotas klaipėdiškiui Martynui Lukaičiui (Martin Lukat) nurodant, kad jis – Klaipėdos krašto vietos gyventojas, vokiečių ir lietuvių kalbomis, 1928 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Marienverderyje išduotas užsienio pasas kelionei į Ameriką, 1866 / Iš MLEA

Klaipėdos krašto keliavimo pasas Nr. 5219, išduotas LR VRM Klaipėdos pasų skyriuje Annai Pareigis, lietuvių, prancūzų ir vokiečių kalbomis, 1925 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Pasas Nr. 138825, išduotas 1920 metais 7 km pasienio zonos gyventojai / Iš Lydijos Paliokaitės-Aušrienės šeimos albumo

Pasas: Marė Stasiulienė-Jakštikė, gimusi 1865 VI 6 Tilžės apskrities Antleičių (?) kaime, gyvenusi Tauragės apskrities Sartininkų valsčiuje, Laužininkų kaime / Iš Lydijos Paliokaitės-Aušrienės šeimos albumo

Žygaičių valsčiaus registracijos spaudas lietuvių ir rusų kalbomis bei spaudas „Balsavo 1940“ / Iš Lydijos Paliokaitės-Aušrienės šeimos albumo

Spaudas vokiečių ir lietuvių kalbomis, kad pratęstas paso galiojimo laikas iki 1943 IV 16 / Iš Lydijos Paliokaitės-Aušrienės šeimos albumo