parapija

parãpija, mažiausias krikščionių Bažnyčios administracinis teritorinis padalinys (religinė bendruomenė). Turi savo maldos namus (bažnyčią), kunigą (Evangelikų Liuteronų Bažnyčioje jį renka pati parapija, tvirtina konsistorija). Nuolatinio kunigo neturėjusi bendruomenė vadinta filija. Protestantiškoje Prūsijos valstybėje parapija ilgai buvo ir oficialus administracinis padalinys. Ten vesta parapijiečių apskaita, registruoti jų civilinės būklės pokyčiai (dar skaitykite knygos, bažnytinės), parapijoje skelbti valdžios potvarkiai ir kita. Kaip juridinis vienetas valdė įvairų turtą (žemės sklypus, bažnyčią, vėliau ir parapijos namus). Parapija buvo ir senas švietimo sistemos vienetas (nuo seno statytos parapinės mokyklos), senasis savivaldos vienetas (ją valdė vietos gyventojų atstovai, vėliau rinkta parapijos taryba su savo pirmininku, sekretoriumi ir kitais). Parapija buvo ir kultūrinio gyvenimo branduolys (neretai parapija turėjo savo bažnytinį chorą, orkestrą). Savo parapijas krašte turėjo Katalikų Bažnyčia, evangelikai baptistai ir kiti. Apie Mažojoje Lietuvoje veikusias parapijas: Klaipėdos krašto protestantų Bažnyčia, Klaipėdos krašto Katalikų Bažnyčia Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų parapijos ir bažnyčios. Po 1944 išeiviai iš Mažosios Lietuvos įsijungė į užsienio šalyse veikusias arba įkūrė naujas parapijas: Evangelikų liuteronų lietuviška Jeruzalės parapija Collinsvillėje, Lietuvių Evangelikų Liuteronų Tėviškės parapija Čikagoje, New Yorko lietuvių protestantų parapija, Toronto lietuvių liuteronų Išganytojo parapija, Ziono evangelikų liuteronų parapija Čikagoje.

MLFA

Iliustracija: Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios parapijiečiai su vyskupu Jonu Kalvanu vyresniuoju per kapų šventę, 1981 / Iš Betty Matzpreiksz šeimos albumo

Iliustracija: Macpreikšų ir Buljonų šeimos atsisveikina su giminių kapais Begėdžių kapinėse prieš repatrijuojant į Vokietiją, 1958 / Iš Betty Matzpreiksz šeimos albumo