Klaipėdos krašto Katalikų Bažnyčia

Klapėdos krãšto Katalkų Bažnýčia, įsikūrė 1252 kartu su Klaipėdos (Memelio) pilimi, kurią pastatė Livonijos ordinas. Nuo 1253 čia veikė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia; tapti Kuršo vyskupijos katedra ir vyskupo rezidencija jai sutrukdė 1328 Klaipėdoje įsigalėję kryžiuočiai. Katalikybė Klaipėdoje ir krašte dominavo iki Reformacijos (XVI a. pradžia). Klaipėdos senamiestyje XIII–XVI a. veikė Šv. Mikalojaus ir Šv. Jono bažnyčios. 1419 senuosiuose dokumentuose minėta Rusnės bažnyčia žvejų kaime, prie Kryžiuočių ordino komtūro dvaro. Bažnyčių būta Ventėje (Vindenburgo pilis), Verdainėje ir kitur. Po Reformacijos Klaipėdos krašte neliko nė vienos katalikų parapijos, todėl kai kurie pamaldūs katalikai vykdavo melstis į artimiausias Žemaitijos bažnyčias – Kretingą, Švėkšną, Veliuoną ir kitur. 1660 Olyvos taikos sutartis garantavo tikėjimo laisvę Prūsijos hercogystėje, taigi stimuliavo ir Katalikų Bažnyčios restituciją. Klaipėdos miesto katalikų Švč. Mergelės bažnyčia minima XVII a., istorikas Johannas Sembritzkis pateikė duomenų apie Klaipėdos priemiesčiuose gyvenusius „popiežininkus“. Katalikų būta tarp atvykusių iš Vokietijos valdininkų, karių, atsikėlėlių iš Žemaitijos. XVIII a. pradžioje Klaipėdos katalikai naudojosi senąja pilies bažnyčia. Kunigai, gavę kurfiursto leidimą, atvykdavę iš Kretingos, 1784 Klaipėdoje pastatyta katalikų bažnyčia, miesto parapijoje buvęs 361 katalikas. XIX a. dar įsteigtos Žibų, Šilgalių, Ropkojų, Viešvilės ir Būdviečių katalikų parapijos. Katalikų bendruomenių būta Šakūnuose, Rusnėje, Kintuose. Pastoracinį darbą galėjo dirbti tik Vokietijoje teologijos mokslus baigę dvasininkai (Prūsijos landtago 1873 Gegužės įstatymas), todėl daugumos Klaipėdos krašte dirbusių katalikų kunigų pavardės vokiškos. Pvz., Šilgalių parapijai vadovavo J. Szotowskis, D. Wobbe, Thiedemannas, F. Erdmannas, Neumannas; Žibų (Šilutės) parapijoje – Wichmannas, Menzelis, Brixas, Lange, F. Schachtas, A. Siganskis; Klaipėdoje – F. Krasniewskis, A. Schawarkas, Alb. Dannelautzkis (Daniliauskas) ir kiti. Klaipėdos krašte veikė labdaringos katalikų organizacijos, kurios išlaikė vaikų prieglaudas (Šilutėje iki 1944 m.). 1923 Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, į šį kraštą iš Kauno ir kitų miestų atvyko nemaža valdininkų, mokytojų, karių, kultūros ir meno darbuotojų katalikų. Tada susidarė vienas katalikų dekanatas: 1926 buvo 8000 katalikų, juos aptarnavo 6 vokiečių tautybės kunigai. Klaipėdos krašto Katalikų Bažnyčia iki 1945 buvo pavaldi Varmės vyskupijai. 1926 sudarius konkordatą tarp Lietuvos ir Vatikano, įkurta Lietuvos bažnytinė provincija, o Klaipėdos dekanatas priskirtas Telšių vyskupijai kaip atskiras vienetas – prelatūra. Į Klaipėdą atvyko lietuvių katalikų kunigų (P. Dagys, V. Juknevičius, N. Petkus, J. Ruibys). Kūrėsi tretininkai, jaunimo ir moterų katalikių organizacijos, naujos bažnyčios: Pagėgiuose (1932), Plikiuose (1933), Smalininkuose (1935), Priekulėje (1937). 1939 Klaipėdos krašte pastoracinį darbą dirbo 4 katalikų kunigai vokiečiai, 9 lietuviai; buvo 5 parapijos, 8 bažnyčios. Katalikų buvo 25 000, iš jų – apie 3 000 vokiečių tautybės. 1924–1930 Klaipėdoje lankėsi žinomi Didžiosios Lietuvos kunigai Maironis, J. Tumas-Vaižgantas, A. Dambrauskas-Jakštas ir kiti. Jie skaitė paskaitas, spausdino vietos laikraščiuose savo straipsnius skirtus aktualioms Klaipėdos problemoms ir įvairiems jubiliejams. Atskira lietuvių katalikų parapija Klaipėdoje iki pat 1939 III 21 hitlerininkų aneksijos neįkurta, nors apie ją kalbėta ir rašyta nemažai. Vokiečių okupacijos metais lietuviai katalikai persekioti, iš 6 kunigų tik 2 išvengė arešto. Telšių vyskupijai Klaipėdos prelatūros neleista valdyti, visas administracinis darbas vėl pavestas Varmės vyskupijai. Uždrausti lietuviški pamokslai, neleista giedoti lietuvių kalba, leista veikti 2 katalikiškoms mokykloms: miesto (vyr. mokytojas Franzas Wolke) ir Smeltės (mokytojas Walteris Riemennas). Šios mokyklos buvo vokiškos, tačiau jose mokėsi ir lietuvių darbininkų vaikų. Po Antrojo pasaulinio karo visos Klaipėdos bažnyčios sugriautos (taip pat ir katalikų maldos namai.) Katalikams leista įsikurti nedidelėje Kristaus Karaliaus bažnytėlėje. 1956 Klaipėdoje apie 30 000 katalikų bendruomenė reikalavo savo bažnyčios. Po Stalino mirties gautas leidimas naujos katalikų bažnyčios statybai. 1961 pastatyta Marijos Taikos Karalienės bažnyčia Rumpiškės gatvėje, tačiau sovietinė administracija jos neleido atidaryti. Pasitelkus sovietų armiją, nugriautas jos bokštas, o pati bažnyčia pertvarkyta į filharmoniją. Bažnyčią statę kunigai (L. Pavilionis, B. Burneikis ir kiti) apkaltinti neva spekuliavę statybinėmis medžiagomis ir sovietinio „aukščiausiojo teismo“ nuteisti kalėti. Taip 1962 Klaipėdos katalikų bažnyčiai pasirašytas galutinis ir neapskundžiamas nuosprendis, o už aukotojų pinigus atsirado kitos paskirties pastatas. Žmonės rašė peticijas, rinko parašus, veržėsi į audiencijas pas sovietinius valdžios pareigūnus... Deja. „Kitaip spręsti Klaipėdos katalikų religinės bendruomenės maldos namų praplėtimo klausimo nenumatoma“, – dar 1985 atsakė LSSR religinių reikalų „įgaliotinis“ P. Anilionis. Tik sovietinės pertvarkos metais 1987 nuspręsta „... filharmonijos filialą iškelti į kitas patalpas ...“, o buvusią bažnyčią atiduoti per 2 metus „miesto katalikų bendruomenės reikalams“. Bažnyčios pastatas grąžintas 1988 lapkričio pabaigoje. Prisikėlusioje Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje iškilmingas mišias laikė Telšių vyskupas Antanas Vaičius kartu su klebonu Broniumi Burneikiu ir Klaipėdos dekanato kunigais. 1998 Klaipėdos mieste veikė 4 katalikų parapijos: Kristaus Karaliaus (klebonas vicedekanas B. Talaišis), Marijos Taikos Karalienės (klebonas dekanas, monsinjoras J. Gedvila), Šv. Juozapo (klebonas teol. dr. A. Baniulis SJ) ir Šv. Kazimiero (klebonas B. Jonauskas), katalikų šalpos organizacija Caritas, Jaunimo dvasinės pagalbos centras, katalikiškos krypties Prano Mašioto vidurinė mokykla. 1998 statytos 2 naujos – Šv. Juozapo ir Šv. Kazimiero katalikų bažnyčios. Katalikų bažnyčia atstatyta Pagėgiuose. Šilutėje veikia Lietuvos katalikų mokytojų draugijos skyrius. Iki 1991 Telšių vyskupijoje buvo Klaipėdos prelatūra, o 1991 Vatikanas ją įtraukė į Telšių vyskupiją. Dar Katalikų Bažnyčia.

L: Pupšys V. Iš Klaipėdos kataliku bažnyčios istorijos (1) (1253–1939). // Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra. Klaipėda. 1991; Pupšys V. Katalikų bažnyčia Klaipėdos krašte (2) (Metmenys istorijai). // Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra. Klaipėda. 1992: Pupšys V. Iš Klaipėdos katalikų bažnyčios istorijos (3) (1945–90). // Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra, Klaipeda. 1994: Juška A. Mažosios Lietuvos bažnyčia. Klaipėda, 1997; Tatoris J. Senoji Klaipėda. V., 1994; Jakštas P. Senoji Šilute. Šilutė, 1994; Kataliku kulendorius-žinynas. 1998: Laurinaitis S., Bistrickas S. Jų dievas. V., 1962; Laurinaitis S., Levinas Ch., Kacenbergas J. Sutanuoti sukčiai teisiamųjų suole // Švyturys. 1962, nr. 3; Letulis A. Vykdė ..principingą“ politiką // Pozicija, 1992, nr. 15; И.Трояновский. Ошибки надо признавать // Московские новости. I987 XII 26, Nr. 26.

Vladas Pupšys

Iliustracija: Šilutės katalikų bažnyčia, 2002

Iliustracija: Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčios langų vitražų projektai: Šv. Kazimieras, Aušros vartų Marija, Šv. Jurgis, Šiluvos Marija, Žemaičių Kalvarijos Marija / Iš Broniaus Kviklio knygos „Lietuvos bažnyčios“ t. I., 1980

Iliustracija: Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčios langų vitražų projektai: Rūpintojėlis, Trakų Marija, Pažaislio Marija, Šv. Antanas (Kretingiškis) / Iš Broniaus Kviklio knygos „Lietuvos bažnyčios“ t. I., 1980

Iliustracija: Šventinamas Atgimimo kryžius Klaipėdoje, Danės krantinėje, 1992