muzika

mùzika. Apie seniausią prūsų muziką. iki XIII a. žinių nėra.

Kryžiuočių ordino laikų muzika. Ordinui įsigalėjus Prūsoje tautinė prūsų muzika sunyko. Senoji kultūra išliko tik vaikiškose dainelėse ir žaidimuose. Apie tai bylojo Petras Dusburgietis (1320), Lucas Davidas (1516) ir Simonas Grunau (1526), vėliau ir Matas Pretorijus. Nauja muzikos era prasidėjo krašte įvedus krikščionybę, įsigalint Vakarų Europos muzikos tradicijoms. Paplito grigališkasis choralas, muziką plėtojo Luderis von Braunschweigas, Nicolausas von Jeroschinas, Sigfridas von Tahenfeldas. Hugo von Montfortas ir Oswaldas von Wolkensteinas buvo žymieji to meto minezingeriai. 1389 O. Wolkensteinas apsilankė Karaliaučiuje, kur mokėsi vietinės kalbos, kūrė dainas. Plito muzikos instrumentai. 1408 Ordino iždo knygoje minėta, kad Konradas von Jungingenas pastatė naujus vargonus. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmonai Ordinas dovanojo klavikordą (tai buvo ir namų muzikos instrumentas). Mokyklose diegti muzikinės kultūros pagrindai, lavinant vaikus nuo 7–14 metų. Gyvavo bent 3 savarankiškos muzikinės kultūros: daugiau religinė Ordino muzika, pasaulietinė miestiečių muzika, nykstanti prūsų liaudies muzika kaimuose. 1413 Karaliaučiuje įkurta muzikantų gildija.

Reformacijos ir baroko muzika. Kunigaikštis Albrechtas pavertė Prūsiją muzikos šalimi, 1523 įsteigė rūmų kapelą. Muzika tapo reformuojamo krašto dvasinės kultūros svarbiausia dalimi. Karaliaučius tapo svarbiu muzikos miestu. Albrechtas rūpinosi dvasinėmis giesmėmis. 1524 Karaliaučiuje Salve regina jau giedota vokiečių kalba. Po 1525 bažnyčiose mišios laikytos vokiečių kalba, tačiau mokyklose giedojimas lotynų kalba nebuvo panaikintas. Išleistas Martyno Liuterio giesmių rinkinys, 1527 – Rytprūsių giesmių 2 leidimai (I knygoje buvo 6 kalėdinės giesmės; II knyga rėmėsi Šventuoju Raštu, spėjamas autorius Casparas Loeneris). 1540 Karaliaučiuje pasirodė knyga Nauja giesmė trijų balsų, išleistas Thomo Stolzerio giesmynas evangelikų bažnyčioms ir mokykloms. Vyravo M. Liuterio ir Prūsijos muzikų bei poetų giesmės. Manyta, kad ir Albrechtas buvo anoniminių giesmių ir dainų autorius. Paulas Hofhaimeris kūrė daugiabalsę muziką. Žymūs XVI a. renesanso menininkai buvo Ludwigas Senflas (1526 nusiuntė Albrechtui giesmių ir motetų), Hansas Kugelmannas. 1544 Karaliaučiaus universitete veikė muzikos specialybė; Muzikos fakultete dirbo Thomas Morneris, 1546 tapęs Karaliaučiaus pirmuoju muzikinės kompozicijos vadovu. XVI a. pradžioje dar ne visose bažnyčiose buvo vargonai, naudotos liutnios ir kiti muzikos instrumentai. XVI a. pabaigoje kūrėsi naujos kapelos. Haßleris kūrė bendruomenės dainas; Georgas Reimannas, Peteris Hagenas, Frankas Artomedesas – dvasines giesmes. Kurta proginė muzika. Pamažu įvairūs visuomenės sluoksniai Prūsijoje, bažnytinė ir pasaulietinė sferos suartėjo, jungtos ir muzikos kultūros. Giesmės skirtos ir namams, ir bažnyčioms, ir mokyklai. Žymūs kompozitoriai: Salomonas Schöwollis, Liunveveris Bolthmannas, Valentinas Schreckas (rektorius), Georgas Weisselis, Valentinas Thilo; giesmių kūrėjai: Georgas Werneris, Bernhardas Derschowas. Vėliau kūrė Albrechtas von Kalneinas, Johannas Röhleris. Pasižymėjo kompozitorius Johannas Sebastianis.

XVIII amžiaus muzika. Kurtos giesmės tik Bažnyčiai, išnyko ankstesnis muzikos universalumas, atsiskyrė bažnytinė ir pasaulietinė muzika. Prūsijoje įsitvirtino pietizmas. Karaliaučiuje klaipėdiškis poetas Schwarzas išleido Teutonika (I d. – dvasinės giesmės, II d. – pasaulietinės dainos, muzikos sukūrė Johannas Albrechtas Schopenhaueris). Pasaulietinių dainų melodijos (artimos šokiams) jau ryškiai skyrėsi nuo giesmių. 1701 žymi muzikavimo proga buvo Friedricho I karūnavimas. Paskutinis rūmų kapelmeisteris J. Neidhardtas rašė muzikos teorinius veikalus: 1724 Karaliaučiuje išlaista Sectio canonis harmonici, 1734 – Gänzlich erschöpfte Mathematische Abteilung. Mirus J. Neidhardtui, sumenko kantorių reikšmė. Tilžės kantorius Georgas Motzas pasisakė prieš muzikos išvarymą iš bažnyčių, rašė teorinius straipsnius (jo mintys paveikė muzikos atsinaujinimą XVIII a. pabaigoje). Tradicinės pakraipos kantorius Georgas Riedelis kūrė bažnytinę muziką sekmadienio pamaldoms. Karaliaučiaus katedros kantorius Güntheris Schwendenbecheris kūrė naujoviškas itališko stiliaus bažnytines kantatas. Vėliau į bažnytinę muziką skverbėsi pasaulietiškumas. Kurta instrumentinė muzika, kuriai turėjo įtakos Telemannas, Müthelis, Bachas. T. M. Rolle kūrė oratorijas. Įžymūs to meto muzikantai: vargonų meistras Richteris, Cartellieris, gyvenę Karaliaučiuje. Muzikos židiniu vadinti Heinzo Christiano von Kehserlingo ir jo žmonos namai. Karaliaučiuje pastačius Mozarto Užburtąją fleitą, statytos vokiečių operos (Lukrecija ir kitos), singspieliai (populiarioji Testerio Louise ir kita). Garsėjo Ernsto Theodoro Amadeaus Hoffmanno ir Wernerio muzuzikos kūriniai. 1738 Tilžėje pastatytas muzikinis veikalas.

XIX amžiaus pradžios muzika. To meto muzikinis gyvenimas buvo daugiasluoksnis. Kompozitorius Dornas 1810 įkūrė Karaliaučiuje dainavimo būrelį. Muzikos mokytojas J. U. Rielis 1798 atvykęs į Karaliaučių, čia įkūręs dainavimo institutą, statė oratorijas. 1800 Karaliaučiuje pastatyti nauji teatro rūmai. Ten statyti Mozarto, Blumo ir kitų kūriniai. Klaipėda ir Tilžė iškilo kaip muzikos mylėtojų miestai. Tačiau mokyklose muzikos pamokose neskambėjo bažnytinė muzika, neugdyti muzikavimo įgūdžiai. 1809 į Karaliaučių atvykęs Zelleris įsteigė muzikinio ugdymo institutą, kuriame mokėsi muzikos mokytojai. 1836–1838 kompozitorius Richardas Wagneris apsistojo Karaliaučiuje, savo kapelmeisteriu pasirinkęs Dorną. Išgirstą vietos jūreivių dainą jis vėliau panaudojo kaip muzikinį motyvą operoje Skrajojantis olandas. 1842 Karaliaučiuje lankėsi Franzas Lisztas. Kapelmeisteris ir muzikos mokytojas Sobolewskis (g. 1808 Karaliaučiuje) buvo Karaliaučiaus senamiesčio bažnyčios kantoriumi, įkūrė draugiją Singverein [Dainos draugija]. Kompozitoriaus Otto Nicolai svarbiausias kūrinys – opera Linksmosios moterys, Hermanno Götzo – opera Užsispyrėlės sutramdymas. Adolfas Tensenas buvo žymus romantinių dainų ir pjesių kūrėjas. Konstanzas Berneckeris (g. 1844 Darkiemyje) – žymus vargonininkas ir muzikos mokytojas, 1872 tapo Muzikos akademijos dirigentu. Jo oratorija Judita, bažnytiniai kūriniai Kristaus kelionė dangui, Kristus yra mano gyvenimas – paskutinieji žymūs senosios Prūsijos bažnytiniai muzikos kūriniai. 1800–1880 Rytprūsių bažnyčiose pastatyti 144 vargonai. XIX a. sukurta operų, simfonijų; įkurta daug instrumentalistų, muzikos virtuozų draugijų. Muziką kūrė įvairūs kompozitoriai, darbavosi dirigentas Johannas Markullis ir kiti. 1847 Elbinge surengta pirmoji Rytų ir Vakarų Prūsijos dainų šventė. 1848 Tilžėje įkurtas giedotojų ratelis, 1852 dalyvavęs III dainų šventėje Karaliaučiuje. Kompozitorius ir dirigentas Peteris W. Wolfas Tilžėje įkūrė Lietuvių muzikos šventes (vok. Litauische Musikfeste), pradėjo abonementinius koncertus. 1860 Karaliaučiuje įvyko VI Prūsijos dainų šventė, o 1878 Tilžėje – tryliktoji. 1886 Christianas Bartschas parengė lietuvių liaudies dainų rinkinį. 1887 dr. Franzas Siemeringas Tilžėje išleido Geschichte des Preußischen Provinzial- Sängerbundes und seine Vorgeschichte [Prūsijos giedotojų draugijų istorija]. 1898 P. W. Wolfas Tilžėje įkūrė konservatoriją. 1900 ten vyko XX Prūsijos dainų šventė, o P. W. Wolfui suteiktas karališkojo Prūsijos muzikos direktoriaus titulas. 1906 Rusnėje gimė žinomas vargonininkas Gerhardas Gregoras. Kūrė kompozitorius Maksas Lauriškus, Karlas Kämpfas. 1908–1914 vyko aukščiausio lygio muzikos šventės. 1913 kompozitorius Heinas Tiessenas sukūrė Gamtos trilogiją Kuršių nerijos motyvais.

muzika po Pirmojo pasaulinio karo. Rengti muzikos teorijos kūriniai: H. Rauschningas rašė apie muzikos istoriją, F. Zimmeris tyrė liaudies dainas. Muzikos draugija Collegium musicum parengė 2 programas: Baroko muzika Karaliaučiuje ir Goethe’s laikų muzika, surengė koncertų Karaliaučiaus pilyje. Regerio ir Schönbergo kūrinius grojo Karaliaučiaus styginių kvartetas. Švęstos Muzikos meno šventės. Įžymūs to meto Karaliaučiaus choro dirigentai: Hartungas, Firchowas, Fedtke, Eschenbachas. Karaliaučiuje kūrė žymūs kompozitoriai: Rudolfas Siegelis, Wilhelmas Siebenas, Ernstas Kunwaldas ir Hermannas Scherchenas. Pasižymėjo šlagerių kūrėjas Horstas Ražaitis (Raszat), vargoninkas Günteris Maurišaitis (Maurischat), dainininkas Heinrichas Šlusnus (Schlusnus), kompozitorius Werneris Grigatis.

L: Staff G. 650 Jahre ostpreußische Musikgeschichte in 400 Daten. Hannover, 1965; Müller-Blatau J. Geschichte der Musik in Ost- und Westpreussen. Zürich, 1968. MLEA

Iliustracija: Lietuvininkų giedojimo tradicija: nuo Martyno Mažvydo „Katekizmo...“ (1547) iki Valterio Kristupo Banaičio „Lietuvių evangelikų liaudies giesmės“ (1951) / Iš žurnalo „Mūsų sparnai“, 1995, rugpjūtis

Iliustracija: Pamaldos Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčioje: giedama pritariant triūbininkams, 1975 / Iš Algirdo Žemaitaičio rinkinio

Iliustracija: Kryžionų bažnyčios varpininkė Šagūnienė (Schaguhn), iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Valtarkiemio bažnyčios vargonai, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Grupė „Aidos“ choro dalyvių pas Laižgius (?): pirma sėdi Marija Brakienė; stovi Marija Brakaitė-Buntinienė, Mikas Buntinas, Martynas Lacytis (?), Adomas Brakas, Jokūbas Stiklorius (ketvirtas iš dešinės) ir kiti, 1922 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Vanagų draugijos „Eglės“ su styginių instrumentų ansambliu išvyka į Švėkšną, apie 1929 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio