pietizmas

pietzmas (iš lot. pietas – pamaldumas), XVII a. pabaigos–XVIII a. pradžios religingų protestantų judėjimas už giliai sudvasintą tikėjimą. Atsirado kaip pasipriešinimas ortodoksiškajai liuteronybei ir vadinamajai šviečiamajai racionalistinei teologijai, visą dėmesį kreipusioms tik į teisingą mokymą. Pietizmo esmę veikale Pia desideria (Pamaldūs troškimai, 1675) išdėstė jo pradininkas elzasietis Philippas J. Speneris (Pilypas J. Špeneris, 1635–1705). Pietizmas be išlygų pritarė tokiam Dievo apreiškimui, koks aptinkamas Biblijoje; istorinis kritinis domėjimasis Biblija atmestas. Pabrėžta veikli praktinė krikščioniškoji meilė, maldingumo asmeninis vidinis išgyvenimas, pastangos patirti perkeičiančią malonę, mistinis vienijimasis su Jėzumi. Pietizmas sukūrė bendruomenines formas (surinkimai), skelbė: kad kiekvienas krikščionis turi teisę ir pareigą pamaldas laikyti namuose, bendruomenėje nagrinėti Bibliją, pamokslais ugdyti pasekėjų pamaldumą. Remdamiesi ankstyvuoju protestantizmu, pietizmo šalininkai ragino stiprinti tikėjimą per tikinčiojo jausmus, kėlė juos aukščiau už religines dogmas, rūpinosi kitų (ypač savo šeimos narių) išganymu, už juos meldėsi, juos mokė, drausmino. Pietizmo laikais įvesta konfirmacija. Pietizmui būdingas asketizmas: šokius, teatrą, žaidimus, puošnius rūbus laikė nuodėmės šaltiniais, būta ir kūno niekinimo apraiškų. Polinkis į teosofiją ir į misticizmą turėjo įtakos lietuvininkų literatūrai ir kultūrai. Įsigalint pietizmo nuostatoms ėmė nykti lietuvių liaudies dainos, šokiai ir kitos nederamos linksmybės. Kartu pietizmas palaikė lietuvių kalbos gyvavimą, turėjo didelės reikšmės Mažosios Lietuvos švietimo raidai. 1694 Halėje įkurtas universitetas tapo pietizmo centru: čia parengti 27 kunigai Mažosios Lietuvos lietuviškoms parapijoms. 1729–1738 to universiteto pastangomis išleistos 5 lietuviškos knygos. Karaliaučiuje išspausdinta pietistų knygų vertimų į lietuvių kalbą – F. U. Glaserio giesmynas (1736), J. Rambacho, K. H. von Bogatzkio ir kitų knygos (dar skaitykite Hallės lietuvių kalbos seminaras). Pietizmo įsigalėjimą Rytprūsiuose rėmė valdovai Friedrichas I ir Friedrichas Wilhelmas I.

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Po Martyno Plonaičio įžegnotuvių Šiporijoje, Kintų parapija, 1932 / Iš Ieνos Toleikytės-Biržienės šeimos albumo