Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Maksas Lauriškus

Laurischkus, XIX–XX a. lietuvių kilmės vokiečių kompozitorius, pianistas, pedagogas.

Laurškus (Laurischkus) Maksas (1876 II 18 Įsrutyje 1929 XI 17 Berlyne), lietuvių kilmės vokiečių kompozitorius, pianistas, pedagogas. Mokėsi Įsruties gimnazijoje. Baigė Berlyno aukštąją muzikos mokyklą, kurioje vėliau ir dėstė. Lauriškus gerai pažino lietuvių liaudies muzikinę kūrybą. Jautė didelę simpatiją lietuviams ir Lietuvai, dažnai koncertavo, bendradarbiavo muzikinėje spaudoje. Jo ryšius su lietuvių folkloru atspindi daugelis kūrinių. 1903 sukūrė pjesę fortepijonui Lietuviškoji, 1914 pirmąją lietuvišką programinę siuitą – kvintetą pučiamiesiems instrumentams Aus Litauen [Iš Lietuvos]. Kūrinys 5 dalių: I – Apie kraštą ir liaudį (Moderato, maestoso, C-dur), II – Vakaro serenada (Andante con moto, g-moll), III – Daina (Allegro molto, G-dur), IV – Kaimiška serenada (Moderato scherzando, Es-dur), V – Metturgis (Allegro non troppo, c-moll, c-dur). Svarbiausi kūriniai: Sonata smuikui, Styginių kvartetas, Siuita G-dur fortepijonui, Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui, fortepijoninių pjesių rinkinys Neues Jugendalbum [Naujas jaunimo albumas], Feldblumen [Lauko gėlės, kur tarp kitų pjesių pateikta Kaimiečių polka, Lopšinė], Pastoralė simfoniniam orkestrui, chorinės ir solo dainos. Lauriškaus kūrinių koncertai 1986 įvyko Berlyne ir Vilniuje.

Daiva Kšanienė

Iliustracija: Makso Lauriškaus leidinio „Feldblumen“ (Lauko gėlės) antraštinis puslapis, 1906 / Iš Valterio Kristupo Banaičio rinkinio