Mažoji Lietuva sovietmečio enciklopedijose

Mažóji Lietuvà soviẽtmečio enciklopèdijose. Mažoji Lietuva, jos žemės, gyvenvietės, istoriniai įvykiai, visuomenės veikėjai, žymūs mokslo, kultūros atstovai, politinės, visuomeninės, kultūrinės organizacijos, periodiniai leidiniai ir kita savaip paminėti sovietmečiu išleistose Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublikos enciklopedijose. Parengta Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija (MLTE, t. 1–3, 1966–1971), Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (LTE, t. 1–13, 1976–1985), Tarybų Lietuvos enciklopedija (TLE, t. 1–4, 1985–1988). Pati Mažoji Lietuva aprašoma (LTE, t. 7, p. 338–340, ir TLE, t. 3, p. 26–29): „Mažoji Lietuva, istorinė sritis, susidariusi XVI a. abipus Priegliaus ir Nemuno žemupio iš kryžiuočių XIII a. užkariautų baltų žemių Nadruvos, Pilsoto, Skalvos, Sembos, Šiaurinės Bartos ir Šiaurinės Notangos. Ją sudarė ta Prūsijos teritorija, kurioje XVI–XIX a. buvo lietuvių kompaktiškai gyvenamų plotų. Dažnai jai priskiriama tik Nadruva, Skalva ir Pilsotas, t. y. Mažąja Lietuva (vok. Klein Litauen, Preussisch-Litauen, Litauen) vadinama tik ta teritorija, kurioje lietuviai XVIII a. sudarė gyventojų daugumą...“. Toliau glaustai dėstoma krašto istorija nuo Kryžiuočių ordino laikų, paminėti svarbiausi įvykiai. Minėta ekonominė, socialinė, teisinė, etninė vietinių gyventojų padėtis praeityje; Mažosios Lietuvos savitos etninės grupės lietuvininkų susiformavimas XVI a., Mažosios Lietuvos kolonizacijos bei germanizacijos eiga. Paminėtas liuteronybės, kaip Prūsijos valstybinės religijos, įsitvirtinimas. Mažosios Lietuvos lietuvininkų politinė veikla ir atstovavimas Vokietijos valstybės institucijose XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje įvertinti kaip mažai turėję įtakos lietuviams ir jų kultūrai šioje valstybėje. Nurodyta XIX a. pabaigoje– XX a. pradžioje suintensyvėjusi lietuvių draugijų veikla ir kova dėl lietuvių kalbos teisių. Laikotarpis nuo 1919 iki Antrojo pasaulinio karo laikomas Mažosios Lietuvos irimo laikotarpiu, kai nuo jos atskirta lietuviškiausia šiaurinė dalis Klaipėdos kraštas, Vokietijai likusioje pietinėje dalyje įsigalėjęs fašistinis režimas visiškai užgniaužė lietuvybę ir lietuvių organizacijų veiklą. Paminėti Imannuelis Kantas, Ernstas Th. A. Hoffmannas, Johannas G. Herderis; kai kurie kiti vokiečių kultūros veikėjai, kurių veikla susijusi su Mažąja Lietuva. Konstatuota, kad Mažosios Lietuvos lietuvių kultūra turėjusi didelės reikšmės ir visos Didžiosios Lietuvos kultūrai, o kai kuriais atvejais ją pranokusi (ypač periodinės spaudos, knygų leidyboje nuo pat XVI a. iki XIX a. pabaigos). Pažymėti Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Jono Bretkūno, Martyno Liudviko Rėzos, Danieliaus Kleino darbai; Karaliaučiaus universiteto reikšmė. Išskirti krašto kultūrinės raidos 2 reikšmingi etapai – XVI ir XVIII amžiai. Kadangi šios enciklopedijos leistos sovietų valdymo laikais, istoriniai įvykiai, veikėjai ir jų atlikti darbai vertinti iš sovietų marksistinės ideologijos pozicijų arba išvis nutylėti. Žymūs Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai MLTE dažniausiai apibūdinti kaip „buržuaziniai“. Ne toks tendencingas vėliau išleistų LTE ir TLE požiūris. Pvz., MLTE (1966) dr. Vilius Gaigalaitis yra „Klaipėdos krašto lietuvių buržuazinis veikėjas, raštijos darbuotojas“, o LTE (1978) jis jau „Mažosios Lietuvos lietuvių visuomenės veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas“; Mykolas [turėtų būti Mikelis] Kiošis MLTE yra „Rytų Prūsijos lietuvių buržuazinis politinis veikėjas“, LTE (1979) – „Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, literatas“, TLE (1986) jis jau Mikelis Kiošis; Ansas Bruožis MLTE apibūdintas kaip „buržuazinis liberalinis visuomenės veikėjas“, LTE ir TLE – "bibliografas, istorikas, kultūros veikėjas“. Kai kurie veikėjai MLTE minimi kaip Klaipėdos krašto (V. Gaigalaitis), Rytų Prūsijos (M. Kiošis, V. Kalvaitis, Kr. Lekšas, Fr. Kuršaitis) veikėjai, darbuotojai, literatai ir panašiai, o LTE ir TLE laikomi jau Mažosios Lietuvos arba tiesiog lietuvių (TLE – A. Bruožis) veikėjais. Tačiau sovietmečio enciklopedijose dėl griežtos bolševikų cenzūros buvo visai nutylimi ar iškreipiami okupaciniam režimui nepalankūs dalykai. Pirmasis jų – Mažosios Lietuvos nusiaubimas per Septynerių metų karą. Nepaminėtas tikrasis lietuvininkų ir kitų krašto gyventojų likimas po 1944, neužsimenama apie sovietų genocidą bei etnocidą, krašto kultūros paveldo sunaikinimą, tyčinį Mažosios Lietuvos sovietinimą, tikrosios istorijos pėdsakų naikinimą. Melagingai teigta, kad Potsdamo konferencijos 1945 nutarimu Karaliaučiaus kraštas atiduotas Sovietų Sąjungai. Nutylėta gyventojų trėmimai, krašto rusinimo mastas, senųjų vietovardžių keitimas rusiškais Karaliaučiaus krašte, varginga likusių krašte lietuvininkų, evangelikų liuteronų (bei kitų tradicinių religinių bendruomenių) būklė, krašto simbolių ir šventovių naikinimas. Nors sovietmečio enciklopedijose paskelbta medžiaga atidžiai sijota per ideologinį filtrą, patriotiškai nusiteikusių autorių ir redaktorių pastangomis į jas (ypač LTE ir TLE) pateko medžiagos apie Mažąją Lietuvą. Daugeliui tai buvo pirminių žinių apie Mažąją Lietuvą šaltinis.

L: Perkūnas V. Mažoji Lietuva Tarybinėse enciklopedijose // Lietuvos pajūris, 1983, nr. 14.