Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Lietuviška spauda Karaliaučiuje

Karaliaučiuje leisti lietuviški periodiniai leidiniai.

Lietùviška spaudà Karaliáučiuje. Karaliaučius garsėjo kaip lietuviškos spaudos židinys. Nuo kunigaikščių laikų lietuviškos knygos Mažojoje Lietuvoje daugiau kaip 250 metų buvo spausdinamos beveik vien Karaliaučiuje, kadangi Prūsijos valdovai ribojo poligrafijos plitimą provincijoje. Iš 190 Karaliaučiuje 1524–1940 veikusių spaustuvių ir spaustuvėlių lietuvių kalba leidinius spausdino 23. Seniausių lietuviškų knygų leidimas Karaliaučiuje susijęs su Prūsijos kunigaikščio Albrechto vardu. 1524 dancigietis Hansas Weinreichas Karaliaučiuje įkūrė savo spaustuvę, veikusią iki 1553. 1524 jis išspausdino pirmąjį Mažojoje Lietuvoje leidinį – Sembos vyskupo G. Polenzo 14 puslapių kalėdinį pamokslą (vokiečių kalba). 1545 kunigaikščio iždo lėšomis Weinreichas išspausdino pirmąjį spaudinį prūsų kalba – Katekizmas prūsų kalba (2 leidimai), be to, 2 knygas lietuvių kalba: 1547 kunigaikščio Albrechto lėšomis – Martyno Mažvydo Katekizmą, 1549 – antrąją lietuvišką knygą Giesmę šv. Ambrazeijaus... Lietuviškas knygas savo spaustuvėje spausdino ir Johannas Daubmannas (dar Daubmanno spaustuvė, veikė 1553–1577): Mažvydo Forma krikštymo (1559) ir Giesmės krikščioniškos (I dalis 1566, II dalis 1570). 1561 jis išleido trečiąjį, paskutinį, Abelio Vilio parengtą prūsų katekizmą. 1573–1575 spaustuvei vadovavo J. Daubmanno sūnus Bonifacas. Spaustuvę perėmė J. Daubmanno žentas Georgas Osterbergeris (jo spaustuvė veikė apie 1575–1610). Tai buvo produktyviausia XVI a. lietuviškų knygų spaustuvė. Osterbergeris išleido 14 lietuviškų spaudinių, tarp jų Jono Bretkūno, Martyno Mažvydo, Baltramiejaus Vilento, Simono Vaišnoro veikalus: 1589 J. Bretkūno giesmyną Giesmės duchaunos ir maldaknygę Kollectos, 1591 – Postilę, 1582 – pirmąją spausdintą Lietuvos istoriją – Motiejaus Stryjkowskio Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kroniką (lenkų kalba, yra trumpų lietuviškų tekstų). Apie 1610 spaustuvė perėjo Johannui Fabricijui ir buvo pavadinta jo pavarde. 1612 jis išspausdino L. Sengstocko redaguotą giesmyną, katekizmą bei evangelijas. Po Fabricijaus mirties 1623 spaustuvę nupirko knygrišys Lorenzas Segebadė, išleidęs tik vieną lietuvišką knygą – Jono Bretkūno išverstą ir Jono Rėzos redaguotą bei parengtą spaudai psalmyną Psalteras Dowido (1625). 1639 iš Rostocko į Karaliaučių atvyko spaustuvininkas Johannas Reussneris, įkūręs čia savo spaustuvę (ji veikė 1639–1746). 1653–1744 ji išspausdino 89 lietuviškus leidinius: Prūsijos valdžios įsakų (52), katekizmų (13), giesmynų (10), maldaknygių (8), Danieliaus Kleino Grammatica Litvanica (1653) – pirmąją lietuvių kalbos gramatiką, Kleino parengtą giesmyną Naujos giesmių knygos ir Naujos <...> maldų knygelės (1666), Kristupo Sapūno lietuvių kalbos gramatiką Compendium grammaticae Lithvanicae <...> (1673), lietuvišką elementorių Mažajai Lietuvai Skaitytinės (1708). Pats Reussneris išleido 13 lietuviškų knygų. 1751 Hartungai nupirko Reussnerio spaustuvę ir prijungė prie savosios. Pirmasis jos savininkas – Johannas Heinrichas Hartungas. Hartungų spaustuvė per savo gyvavimo laiką (1745–1934) išleido Mažajai Lietuvai lietuvių kalba 367 knygas bei smulkiuosius leidinius, be to, leido savaitraštį Lietuviškas polytiškas laikraštis (1884), svarbių lietuviškų knygų: Pilypo Ruigio Lietuvių kalbos žodyną (1747) bei Lietuvių kalbos kilmės ir savybių tyrinėjimą (1747), Kristijono Donelaičio Metus (1818), Martyno Liudviko Rėzos Dainas (1825) ir kitų. 1795 Karaliaučiuje spaustuvę įsteigė Georgas Heinrichas Bernardas Degenas (Degeno spaustuvė, veikė 1795–1847). Iš viso joje išleista 10 knygų lietuvių kalba: L. Rėzos Prutenas, L. Rėzos redaguota Biblija (1816), anglų rašytojo Johno Bunyano knygos vertimą Švents kariavimas (1812), protestantų pamokslų, blaivybės leidinių. 1706 Heronimo Georgio spaustuvėje (veikė 1701?–1709) buvo išspausdinta pirmoji lietuviška grožinė knyga – Johanno Schultzo parengtos Ezopo pasakėčios. Nuo XVIII a. Karaliaučiaus spaustuvėse vis daugiau ėmė rodytis ir vokiškų raštų apie Mažąją Lietuvą, jos gyventojus bei lietuvių kalbą. Karaliaučius buvo laikraščių leidybos centras. 1660 pradėjo eiti liberalus ir įtakingas laikraštis Königsberger Hartungsche Zeitung. Nuo 1752 laikraštį leido Hartungų spaustuvė, nuo tų metų vadinama Hartungsche Zeitung laikraščio ir leidyklos spaustuve. XIX a. Karaliaučiuje išeidavo 11 laikraščių. Tarp jų – konservatorių laikraštis Ostpreussische Zeitung (leido to paties pavadinimo leidykla ir spaustuvė, veikusi 1872–1944, nuo 1902 pavadinta Rytprūsių spaustuve ir leidykla), tautinių liberalų laikraštis Königsberger Allgemeine Zeitung (1875–1881 redagavo ir leido Alfredas Hausbrandas; vėliau to paties pavadinimo laikraščio ir leidyklos spaustuvė, veikusi 1895 – po 1940; iki 1878 laikraštis ėjo pavadinimu Kommunal-Blatt für Königsberg und die Provinz Ostpreussen). 1833–1835, 1837–1914, 1921 Karaliaučiuje ėjo vienas pirmųjų lietuviškų žurnalinių leidinių Nusidavimai apie Ewangėlijos Prasiplatinimą tarp Žydų ir Pagonų (1832–1867 redagavo Johannas Ferdinandas Kelkis, 1867–1873 – Karlas Leopoldas Friedrichas Neissas, 1873–1886 – Kristupas Sturys, 1886–1888 – Kristupas Jurkšaitis ir kiti). 1849–1880 Karaliaučiuje ėjo lietuvių konservatorių laikraštis Keleivis iš Karaliaučiaus, broliams lietuvininkams žinias pranešąs, 1862 – Paslas vyriausios draugystės Gustavo Adolfo, 1885–1886 – Žiūronas, kas ketvergą Karaliaučiuje išduodamas, 1908 – Lietuviškai konzervatyviškas laiškas. XIX a. pabaigoje lietuviškų knygų spausdinimo centras persikėlė į Tilžę, Gumbinę, Klaipėdą, Priekulę ir kitur, arčiau Didžiosios Lietuvos sienos.

L: Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996, p. 64–70; Kaunas D. Mažosios Lietuvos spaustuvės. V., 1987, p, 83, 84, 90, 97, 98, 105; Knygotyra. V., 1997, p. 85, 277, 278, 312, 388; Šilas V., Sambora H. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. V., 1990, p. 140–148.

LE

Iliustracija: Karaliaučius – lietuviškos knygos lopšys. Čia išspausdinta pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“, 1547

Iliustracija: Karaliaučius – lietuviškos knygos lopšys. Čia išspausdinta ir antroji lietuviška knyga – pirmasis spausdintas giesmynas „Giesmė šv. Ambrazėijaus...“, 1549

Iliustracija: Martyno Mažvydo parengto giesmyno pirmoji dalis, 1566

Iliustracija: Jono Bretkūno „Postilė“, 1591

Iliustracija: Karaliaučiuje Biblija į lietuvių kalbą pirmą kartą išversta (vertė kunigas Jonas Bretkūnas, 1590), bet neišspausdinta, ir pirmą kartą išleistas pirmasis Evangelijų lietuvių kalba leidimas, 1579

Iliustracija: Pirmasis visos Biblijos leidimas lietuvių kalba, 1735

Iliustracija: Pirmoji lietuvių kalbos gramatika – Danieliaus Kleino „Grammatica Litvanica“, 1653

Iliustracija: Pirmasis mokslinis darbas apie lietuvių kalbą – Pilypo Ruigio „Lietuvių kalbos kilmės ir savybių tyrinėjimas“ (vokiškai), 1745

Iliustracija: Liudviko Rėzos „Dainos“, 1825

Iliustracija: Karaliaučiuje išspausdintas pasaulinis šedevras lietuvių kalba Kristijono Donelaičio „Metai“, 1818

Iliustracija: Pirmoji lietuviška grožinės literatūros knyga – Johanno Schultzo parengtos „Ezopo pasakėčios“, 1706

Iliustracija: „Giesmės ir iszguldymas Ewangeliu szwentu...“, Karaliaučius, 1653 – spėjama, kad tai Lietuvos reformatų leidimų „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ ir „Sumos evangelijų“ trečiasis, kontrafakcinis (nuslepiant spausdinimo vietą ir datą) leidimas, išspausdintas po 1684 / Mikrofilmas saugomas Lietuvos MA Retų spaudinių skyriaus fonde

Iliustracija: Pirmoji spausdinta Lietuvos istorija – Motiejaus Stryjkowskio „Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kronika“ (lenkų kalba, yra trumpų lietuviškų tekstų), 1582

Iliustracija: Vienas pirmųjų lietuviškų periodinių leidinių – „Nusidavimai apie Ewangelijos Prasiplatinimą tarp Žydų ir Pagonų“, 1832