Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Johannas Ferdinandas Kelkis vyresnysis

Johann Ferdinand Kelch, XIX a. Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, pedagogas.

Kélkis (vok. Kelch) Johann Ferdinand vyresnysis (1801 VI 10 Piktupėnuose, Tilžės aps. 1877 II 19 Kisiniuose, Klaipėdos aps.), Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, pedagogas. Anksčiau teigta, jog apie 1817–1820 mokėsi Karalienės mokytojų seminarijoje. Vėlesniuose ir nepilnuose absolventų sąrašuose tokios pavardės nėra (ten nurodytas Johann Ferdinand Kelch, g. 1836 ir seminariją baigęs 1857, galėjęs būti nebent Kelkio sūnus, paskirtas Įsėn; be jo, čia įrašyti: August Kelch, g. 1828 ir seminariją baigęs 1848, paskirtas dirbti taip pat Įsėn, Julius Kelch, g. 1836, seminariją baigęs 1857, paskirtas į Ragainės apskrities Puskepalų mokyklą). Galimas dalykas, kad Kelkis precentoriavo seminarijos nebaigęs arba mokėsi ne Karalienės, o Ragainės ar Įsruties seminarijoje, nes Ylavos seminarijos absolventų sąraše šios pavardės taip pat nėra, o Valdavoje atidarytoji savo pirmuosius auklėtinius išleido tik XIX a. II pusėje. Kelkis 1820–1851 precentoriavo Įsėje, 1851–1867 Kretingalėje. Pastarojoje įsteigė parengiamuosius kursus stojantiesiems į mokytojų seminariją. Išėjęs į pensiją, gyveno pas dukterį Justynę Schützenę (m. 1904 V 9) Kisiniuose, buvo pietistų surinkimų sakytojas. Priklausė vadinamajam Jurkūniškių surinkimui. 1832–1867 (ar 1875) redagavo periodinį leidinį (vieną pirmųjų lietuvių kalba) Nusidavimai apie ewangelios prasiplatinimą (nuo 1837 – praplatinimą) tarp žydų ir pagonų, 1875–1877 – Pasiuntinystės laiškelį (pirmuosius numerius beveik pats vienas prirašydavo). Tapo lietuviškos žurnalistikos pradininku –1851–1871 bendradarbiavo Keleivyje iš Karaliaučiaus. Parašė pirmuosius lietuviškus reportažus (Mano keliavimas į Berlyną, išsp. 1853–1854, Miegantieji, pabuskite..., 1854), satyrinį eilėraštį Wiernas Kretingos žmogus, istorinę poemą Lietuvininkai (abu išspausdinti 1900). Bendradarbiavo su Karaliaučiaus, Klaipėdos, Priekulės ir Tilžės spaustuvėmis. Kelkis – daugelio religinių knygų iš vokiečių į lietuvių kalbą vertėjas, sudarytojas, redaktorius. Sudarė 1877 m. kalendorių (1876), kur straipsnyje Apie kelis giesmių sustatytojus aprašė pietistinės poezijos Mažojoje Lietuvoje kūrėjus. Redagavo ir pertvarkė Pagerintas Giesmių knygas (1870, II leidimas 1877), surašė visų giesmių autorius, redagavo psalmyną Visokios naujos giesmės (1876; apie 770 puslapių, vėliau iki 800 puslapių), sudarė lietuviškų giesmių rinkinį Giesmeles apie ewangelios prasiplatinimą tarp žydu ir pagonu (4 leidimai, 1861–1879 skelbiamų giesmių padaugėjo nuo 126 iki 168), Naujos karo giesmės isz Prancuzu Karo (1871) ir kita. Su spaustuvininku Franzu Schroederiu iš vokiečių kalbos išvertė ir parengė spaudai Johanno Rambacho pamokslų rinkinį Apmąstymai visų kentėjimų Kristaus (1866), su F. Schroederiu ir Jurgiu Lapaičiu – Heinricho Millerio ir kitų autorių pamokslų rinkinį Mišios (1867), pats išvertė ir Tilžėje išleido Friedricho Wilhelmo Krummacherio pamokslų rinkinį Salomons bey Sulamytė (1870). Iš vokiečių kalbos išvertė Koks yr žmogaus mirims (išspausdinta 1910, 1921). Neišlikusi Kelkio (?) knyga Žmogaus szirdis (1839). Nuolat prekiavo savo parengtais lietuviškais spaudiniais. Teikė lingvistinę medžiagą Frydrichui Kuršaičiui, Augustui Šleicheriui. Vokietijos valdžiai išgujus lietuvių kalbą iš mokyklų, primygtinai ragino Klaipėdos ir Šilokarčemos apskrities deputatą Prūsijos landtage Wilhelmą Beerbohmą ginti lietuvių kalbos teises. Pats siuntė peticijas švietimo ir kulto ministrui, Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui Wilhelmui I, prašė bent tikybą dėstyti gimtąja kalba.

L: J. F. Kelkis – lietuviškos laikraštijos pionierius // Lietuvos pajūris, 1982, nr. 8; Budginas K. J. F. Kelkio gimtinė Piktupėnai // Bibliotekų darbas, 1986, nr. 6; Kaunas D. Lietuvos periodikos pirmtakas. V., 1991.

Albertas Juška

Daiva Kšanienė

Zigmas Zinkevičius

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Johannas Ferdinandas Kelkis

Iliustracija: Johanno Ferdinando Kelkio antkapinio kryžiaus užrašas Kisinių kapinėse, 2001

Iliustracija: Johanno Ferdinando Kelkio žmonos antkapinio kryžiaus užrašas Kisinių kapinėse, 2001

Iliustracija: Kisinių kapinėse minint J. F. Kelkio gimimo 190-ąsias metines: Albertas Latužis, kunigas Ernstas Roga ir Vilius Bendikas, 1991 / Iš Viliaus Bendiko albumo