Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Klaipėdos krašto muziejai

Klaipėdos krašte veikusių ir veikiančių muziejų apžvalga.

Klapėdos krãšto muziẽjai. Pirmasis muziejus krašte įsteigtas 1892 Šilokarčemos dvaro savininko Hugo Scheuʼaus iniciatyva. Vadinamąjį Lietuvišką rinkinį sudarė unikalių lietuvių ūkininkų baldų, namų apyvokos daiktų, drabužių kolekcija, lituanistinė biblioteka, žemėlapių rinkinys. Antrojo pasaulinio karo metais dvaro muziejus labai nukentėjo, tačiau dalis rinkinio išgelbėta ir tapo dabartinio Šilutės muziejaus (įsteigtas 1949 XI 7) vertingiausiais eksponatais. Dabar Šilutės muziejuje veikia šios nuolatinės ekspozicijos: Lietuvininkų baldai XVIII a., Klasicizmo stiliaus dvaro baldai bei Rajono gamta, muziejaus fonduose atidaryta nuolatinė liaudies buities ekspozicija. Muziejus rengia temines ekskursijas, dailės, liaudies meno, kraštotyros parodas. Veikia Šilutės muziejaus filialai: rašytojo Hermanno Sudermanno memorialinis muziejus Macikuose, spaustuvininko visuomenės veikėjo Martyno Jankaus memorialinis muziejus Bitėnuose, Macikų lagerio karceris-muziejus. 1924 VI 20 Klaipėdos krašto muziejaus draugija (vok. Memeler Landesmuseum e.V) įsteigė Klaipėdos krašto muziejų. Muziejus atkurtas 1949 II 5 ir pavadintas Klaipėdos kraštotyros muziejumi. 1950 įrengta jo pirmoji ekspozicija. Nuo 1988 VI 17 muziejus pertvarkytas ir pavadintas Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi. Jo filialai: 1966 Nidoje įsteigtas Kuršių nerijos istorijos muziejus (nuo 1988 savarankiškas Neringos istorijos muziejus), 1967 įkurtas Jūrų skyrius, ilgainiui išaugęs į savarankišką Lietuvos jūrų muziejų (Jūrų muziejus). 1992 VIII 5 atidarytas Kalvystės muziejus. 1980 Priekulėje įkurtas rašytojos Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus, 1984 jis atidarytas lankytojams. Rašytojos vasarnamyje sukurta autentiška aplinka. Čia eksponuojami išlikę baldai, drabužiai, indai, asmeninė biblioteka, įvairios dovanos: suvenyrai, paveikslai. Literatūrinę ekspoziciją sudaro Ievos Simonaitytės knygų autentiški pirmieji leidimai, užsienio kalbomis išleistos knygos; kai kurie rašytojos daiktai – akiniai, spausdinimo mašinėlė. Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos muziejus įsteigtas 1991 IV 23. Ekspozicija išdėstyta 3 pastatuose Smiltynėje, pasakoja apie Kuršių nerijos geologinę raidą, geografinius ypatumus, archeologiją, kraštovaizdžio formavimąsi, florą ir fauną. Muziejaus svarbiausi uždaviniai – kultūros paveldo apsauga ir būdingos architektūros tradicijų puoselėjimas; moksliniai tyrimai; ekologinis švietimas; informacijos gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos srityse kaupimas; Kuršių nerijos gamtos vertybių, materialinės ir dvasinės kultūros paveldo propagavimas. Vydūno muziejus įkurtas 1995 restauravus 1705 statytą Kintų mokyklą. Iš pradžių jis veikė kaip Šilutės muziejaus filialas, nuo 1997 pertvarkytas į savarankišką Kintų Vydūno kultūros centrą. Jame veikia Vydūno muziejus, Palėpės galerija, Kintų vaikų dailės mokykla, Kintų vaikų muzikos mokykla. Muziejaus rinkiniuose – Vydūno asmeniniai daiktai, fotografijos, atsiminimai, knygos, jo leisti žurnalai. Čia t. p. kaupiami eksponatai apie Kintų, pamario ir Mažosios Lietuvos praeitį. Tomo Mano kultūros centras (įsteigtas 1995 rašytojo namelyje Nidoje) yra tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo bei susitikimų vieta. Be valstybinių Klaipėdos krašto muziejų, krašte veikia ir keletas privačių bei visuomeninių muziejų. Skirvytėlės kaime prie Rusnės įsikūręs privati Valerijos ir Kazimiero Banių muziejus-etnografinė sodyba. Jos ekspozicija atspindi tipišką Rusnės apylinkių žvejo buitį. Agluonėnų kaime (Klaipėdos r.) seniūnijos prižiūrima lietuvininko sodyba-muziejus. Vilkyškių seniūnijoje (Šilutės r.) veikia visuomeninis rašytojo Johanneso Bobrowskio muziejus. Kai kuriose mokyklose veikia kraštotyros muziejai. Saugų Jurgio Mikšo vidurinėje mokykloje įrengta šio spaudos darbuotojo, Priekulės vidurinėje mokykloje – I. Simonaitytės ekspozicijos. Veikia kraštotyros muziejai Šilutės I gimnazijoje ir IV vidurinėje mokykloje, Pagėgių vidurinėje mokykloje, Viešvilės mokykloje ir kitur.

Dar skaitykite kolekcijos.

Roza Šikšnienė

MLEA

Iliustracija: Pirmojo Nidos muziejaus pastatas, 1933 / Iš Neringos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Dekoruota kraičio skrynia, XX a. / Iš Šilutės muziejaus fondo

Iliustracija: Prie Ievos Simonaitytės memorialinio muziejaus Priekulėje. Vedėja Dalia Lemežienė, rašytojos pusseserė Maria Mickienė, dukterėčia Maria Skrabienė ir sesuo Marytė Šiliauskienė, 1978

Iliustracija: Rusnės etnografinė sodyba-muziejus, 2000 / Iš MLEA