Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kintų parapinė mokykla

Kintuose nuo 1705 veikusi mokykla.

Kint parãpinė mokyklà įsteigta po 1705. Iš pradžių įsikūrė nedideliame drėbto molio pastate šiaudiniu stogu, 1737 valdžios lėšomis jai suręstas medinis namas. 1753–1759 čia dirbo iš Kaukėnų kilęs precentorius M. W. Gleichas. XIX a. mokė aukštos kvalifikacijos asmenys: N. F. Ostermeyeris (1806–1807), J. Ch. Schettleris (1811–1820), E. A. Borckas (1820–1836), Karalienės mokytojų seminarijos auklėtinis G. Plonius (1836–1839), E. O. Scheffleris (1837), Gybaitis (1840–1866) ir kiti. Jiems talkino teologijos kandidatas Laudynas, J. Pričkaitis. 1868 atidaryta antra, o 1887 – trečia klasė. Nuo 1879 mokytojavo kraštotyrinės knygos apie Šilokarčemos apskritį autorius istorikas Albertas Füllhase. 1888–1892 dirbo Ragainės mokytojų seminariją baigęs Vydūnas. Jis paskirtas jaunesniuoju mokytoju; dėstė vokiečių kalbą, geografiją, istoriją ir kūno kultūrą. Čia jis subrendo kaip asmenybė, lietuviškos aplinkos skatinamas pradėjo rašyti gimtąja kalba, užrašė vietos tautosakos. Iki Pirmojo pasaulinio karo ir vėliau dirbo G. Mačiulaitis, A. Buntinas, Reimannas, Skvirblytė, Mažosios Lietuvos mokyklų raidos tyrinėtojas Arnoldas Endzinas, L. Kromaras, Liūdžiuvaitis, Tėvelaitis ir kiti. Tada jau veikė 4 klasės, lankė daugiau kaip 100 vaikų. Mokykloje buvo dėstoma vokiečių kalba. Lietuvių kalba dėstyta privačioje mokykloje. 1937 ten mokėsi 24, 1938 – 40 moksleivių. Į lietuvių mokyklą savo vaikus leido 4 vokiečių kalba kalbėjusios ir 6 dvikalbės (vokiečių ir lietuvių) šeimos. Čia dirbo mokytojai Šiaulinskis, Veškys (ar Vaškys). Kintuose įvairiu laiku mokėsi Mikelis Ašmys, Martynas Anysas, Jonas Anysas, Jurgis Plonaitis, Alfredas Vėlius. Čia ir dabar veikia vidurinė mokykla.

Albertas Juška

Iliustracija: Kintų apylinkėse Vydūno užrašytos liaudies dainos „Bernelio džiaugsmas“ (spausdinta knygoje „Lietuvos Aidos“, 1904) faksimilė

Iliustracija: Restauruota Kintų senoji mokykla, kurioje įsteigtas Vydūno kultūros centras, 2000