Šilutės apskritis

Šilùtės apskrits, Šilokarčemos apskrits (vok. Kreis Heydekrug), administracinis vienetas, sudarytas 1818 IX 1 Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardoje, Klaipėdos apskrities pietinėje dalyje iš 5 bažnyčių parapijų teritorijų: Kalnininkų, Kintų, Rusnės, Šakūnų ir Verdainės. Šilutės apskrities plotas 1905 buvo 805,08 km² (iš jų 239,49 km² – Kuršių marių teritorija), ją sudarė 157 kaimo bendruomenės ir 20 dvaro apygardų. 1905 buvo suskirstyta į 22 valsčius: Atmatos, Aukštumalės pelkės, Gaidelių, Karklės, Kintų, Kiškių, Kukmiškio, Kuršių marių, Lapynų, Pašyšių, Rusnės, Saugų, Skirvytės, Skirvytėlės, Šakūnų, Šakūnėlių, Šilokarčemos, Šyšos, Špukų, Traksėdžių, Užlėknių, Vyžių. 1920 I 10 atskyrus Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos, Šilutės apskrities dalis į pietus nuo Nemuno buvo atskirta ir prijungta prie Pakalnės apskrities, o Pakalnės apskrities 4 kaimo bendruomenės šiauriau Nemuno prijungtos prie Šilutės apskrities. 1923–1939 priklausė Lietuvos Respublikai. Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Vokietijos (1939 III) Šilutės apskritis vadinta krašto apskritimi (vok. Landkreis). 1939 X 1 Šilutės apskričiai priskirta 21 kaimo bendruomenė ir 1 dvaro apygarda iš panaikintos Pagėgių apskrities bei 2 bendruomenės iš Pakalnės apskrities. 1944 Šilutės apskritį sudarė 103 bendruomenės. 1944 rudenį Šilutės apskritis užimta Raudonosios armijos, 1944 XI 24 ir 1945 II 9 LKP (b) CK sprendimais atkurta kaip Lietuvos SSR administracinis vienetas, 1945 VI 8 potvarkiu nustatyta, kad Šilutės apskritį sudarys 15 valsčių ir 2 apskrities pavaldumo miestai – Šilutė bei Rusnė. 1947 balandį prijungti Švėkšnos, Vainuto, Žemaičių Naumiesčio valsčiai, 1947 lapkritį, panaikinus Andrulių, Aukštumalės, Kulėšų, Paleičių, Pašyšių, Ramučių, Sausgalvių, Sakūčių, Skirvytės, Traksėdžių, Žemaitkiemio valsčius, liko 7 valsčiai (Juknaičių, Kintų, Saugų, Šilutės, Švėkšnos, Vainuto, Žemaičių Naumiesčio). 1950 VI 20 Šilutės apskritis panaikinta – iš dalies teritorijų įkurtas Šilutės rajonas, kita dalis perduota Priekulės rajonui. 1818 Šilutės apskrityje buvo 16 732, 1825 – 22 948, 1843 – 31 335, 1861 – 36 528, 1867 – 38 557, 1871 – 39 332, 1885 – 42 394, 1890 – 42 143 (1549 katalikai), 1895 – 42 554, 1900 – 42 825 (1762 katalikai), 1905 – 43 268 (1738 katalikai, 23 279 lietuvių), 1910 – 43 309 (1706 katalikai), 1925 – 36404 (13 937 vokiečiai, 9223 klaipėdiškiai, 11 031 lietuvių), 1931 – 37 661, 1939 – 38 576, 1940 – 52 227 gyventojai. Po gyventojų evakuacijos 1944 rudenį Šilutės apskrityje buvo likęs 681 ūkis su senbuviais (1945 III duomenimis), 1946 I 1 buvo 9900, 1948 VIII – 32 472 gyventojai.

Vasilijus Safronovas