Smalininkai
Smaliniñkai (vok. 1785 Schmalleningken), bažnytkaimis prie Nemuno, netoli istorinės Mažosios Lietuvos sienos. Vardas kildinamas nuo smalos: varę smalą (degutą) ir ja prekiavę žmonės buvo praminti smalininkais, nuo jų vardą gavo ir vietovė. Žmonių čia gyventa nuo seno, Smalininkų apylinkėse rasta archeologinių radinių. Manoma, Smalininkai pradėjo kurtis XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje. Smalininkai pažymėti 1701 išleistame Prūsijos karalystės žemėlapyje. Ilgai Smalininkus sudarė 3 dalys: Aukštogaliai (vok. Auxtogallen), Vidkiemis (Wittkehmen), Endriušiai (Endruschen); jos atskirtos Klaipėdos krašto Direktorijos 1923 VIII 25 nutarimu. Lemiamą vaidmenį Smalininkų raidoje suvaidino nuo XVIII a. vidurio prasidėjęs medienos plukdymas iš Nemuno aukštupio miškų į Prūsiją. XIX a. Smalininkai tapo vienu svarbiausių Rytprūsių vidaus laivybos uostų. Čia buvo įsteigta muitinė, Prūsijos valdžia 1847 ir 1873 išleido nuostatus dėl Smalininkų vandens muitinės. Didėjanti ekonominė vandens kelio per Smalininkus reikšmė skatino reikalingos infrastruktūros atsiradimą. 1811 čia įsteigtas vandens matavimo postas (Smalininkų vandens matavimo stotis), 1837 įrengtas žiemos uostas, nuo 1840 piečiau Smalininkų pradėta reguliuoti Nemuno vaga. 1845 įsteigta evangelikų liuteronų bažnyčios parapija (Smalininkų parapija; iki tol priklausė Viešvilės parapijai). Intensyvėjant laivybai ir atsiradus garlaiviams uostas 1886–1888 rekonstruotas: paaukštintas ir iki 400 m pailgintas pylimas, išgrįstos krantinės, pastatyti akmeniniai vandens matuoklės laiptai (uoste galėjo peržiemoti 60 baidokų ir didelių krovininių valčių). Nuo XIX a. vidurio iš Tilžės į Smalininkus keleivius ir krovinius gabeno garlaivis Gute Hoffnung, iš Kauno į Tilžę per Smalininkus kursavo garlaiviai Kiejstut ir Nerys. 1890 Nemunu žemyn pro Smalininkus praplaukė 1130 pakrautų ir 33 nepakrauti laivai (bendra talpa 120 800 t), aukštyn – 99 pakrauti ir 933 tušti laivai (108 500 t). Pagrindinė prekė buvo į Tilžę, Karaliaučių ir Klaipėdą per Rusnę plukdoma mediena. Sezono metu iš Nemuno aukštupio Smalininkus kasdien pasiekdavo 60–80 sielių, čia juos perimdavo vietos ekspeditoriai. 1911–1913 Nemunu per Smalininkus į Rytprūsius kasmet plukdyta vidutinikai 1,34 mln. m3 medienos. Spėjama, kad apie 1860 Smalininkuose įsteigtas paštas, kasdienis siuntų pristatymas į kaimus pradėtas 1870. Pašto viršininku 1883–1913 buvo Strobelis, 1913–1923 – G. Rebežys, 1923–1925 – Kristupas Kentraitis, 1925–1933 – K. Dilys, 1933–1936 – B. Steponavičius, nuo 1936 lapkričio – V. Skačkauskas. 1884 Smalininkuose atsirado pirmieji telefonai; 1890 buvo 10, 1939 – 58 abonentai. XX a. pradžioje į Smalininkus nutiestas geležinkelis. 1902 rugpjūtį pradėjo veikti siaurojo (vėžės plotis 1 m) geležinkelio linija Pagėgiai–Smalininkai, kurią nutiesė ir eksploatavo Įsruties siaurojo geležinkelio bendrovė Insterburger Kleinbahngesellschaft. XX a. 4 dešimtmetyje traukiniai važiuodavo 3 kartus per dieną, 58 km ruože sugaišdami 2,5 valandos. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą daugumą Smalininkų gyventojų sudarė laivininkai, prekybininkai, ekspeditoriai, valdininkai ir tarnautojai, amatininkai ir kiti. Medienos verslas klestėjo, šalia uosto buvo 2 viešbučiai su restoranais, kuriuose sezono metu buvo galima išgirsti daugelio pasaulio tautų kalbas; buvo įregistruoti garlaiviai Harold (maršrutas Smalininkai–Viešvilė–Tilžė), Birutė ir Kondor (Smalininkai–Klaipėda) bei Reinhold I ir Reinhold II (Smalininkai–Kaunas). Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Smalininkus keliems mėnesiams užgrobė rusų kariuomenė, kaimas ir gyventojai patyrė didelių nuostolių; apie pusė gyventojų buvo išvaryta į Rusijos gilumą, prie Volgos (po karo dauguma grįžo). Po Pirmojo pasaulinio karo įkurta Smalininkų girininkija, jos 6763 ha ploto miškuose dominavo pušis (74%) ir eglė (22%). Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos, Smalininkuose padaugėjo lietuvių. 1935 buvo evangelikų liuteronų bažnyčia, sinagoga, pradėjo veikti katalikų bažnyčia. Tarpukaryje Smalininkuose triskart per metus (sausį, birželį ir spalį) vykdavo kromo, arklių ir gyvulių turgus; buvo upinių laivų (baidokų) statykla, lentpjūvė, durpių kraiko įmonė, vokiečių ir lietuvių pradžios mokyklos. 1867 Aukštogaliuose ir Vidkiemyje buvo 1423 gyventojai; 1905 gyventojų surašymo duomenimis, Aukštogalių bendruomenei priklausė 314,8 ha žemės, buvo 75 gyvenamieji pastatai, 828 gyventojai, Vidkiemio – atitinkamai 455,7 ha, 71, 698, Andriušių – 333,7 ha, 40, 300, 1939 Aukštogaliuose ir Vidkiemyje – 1741 gyventojas. Smalininkai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą; sovietų užimti 1944 X 9. Išeivijos (Vokietijoje) smalininkiečiai 1997 Smalininkuose pastatė paminklą gyviesiems ir mirusiems smalininkiečiams atminti.
Dar skaitykite: Smalininkų kapinynas, Smalininkų lietuviška pradinė mokykla, Smalininkų mokyklos.
L: Piročkinas A. Iš Smalininkų praeities (iki Pirmojo pasaulinio karo) // Šviesa, 1996, nr. 74–75; Kopp J. Geschichte des Kreises Tilsit. Tilsit, 1918; Memeler Dampfboot, 1963, nr. 10; Willoweit G. Wirtschaftsgeschichte desMemelgebiets. Bd. I. Marburg / Lahn, 1969; Kurschat L.-U. Aus Schmalleningkens großer Zeit // Memeler Dampfboot, 1969, nr. 12; Hak. Schmalleningken – mehr Stadt als Dorf // Memeler Dampfboot, 1973, nr. 12. Karallus H. Wild, Wald und Jagd im Memelland. Leer, 1974.
Julius Žukas
Iliustracija: Smalininkų panorama, apie 1935 / Iš MLEA
Iliustracija: Smalininkų lietuvių mokyklos moksleiviai su keturiais mokytojais, tarp kurių Olga Paulikienė, apie 1937 / Iš Arnoldo Piročkino šeimos albumo
Iliustracija: Tradicinė laikrodinė / Iš Justino Stonio rinkinio Smalininkuose
Iliustracija: Smalininkų uostas, 1937 / Iš MLEA
Iliustracija: Smalininkų uosto apsauginis pylimas, 2002
Iliustracija: Medinės tautinės architektūros namas Smalininkuose, 2002
Iliustracija: Smalininkų uosto krantinė, 1936 / Iš Kazimiero ir Valerijos Banių šeimos albumo
Iliustracija: Smalininkų muitinės tarnautojai: viduryje – muitinės viršininkas Vladas Pečenkinas / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas 1430–1930“, 1933
Iliustracija: Smalininkų buvusios muitinės sodyba, 2002
Iliustracija: Smalininkų siaurojo geležinkelio stotis
Iliustracija: Iš vietos plytinėje pagamintų plytų sumūryti dideli gyvenamieji namai, 2002
Iliustracija: Smalininkų uostas, iki 1944 / Iš Domo Kauno rinkinio