Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Smalininkų vandens matavimo stotis

viena seniausių vandens matavimo stočių Mažojoje Lietuvoje.

Smalininkų vandens matavimo stotis, įsteigta 1811 XI 1. Viena seniausių vandens matavimo stočių Mažojoje Lietuvoje. Yra Smalininkų miestelyje, Nemuno dešiniajame krante, įlankoje ties buvusia laivų prieplauka, 0,9 km žemiau Šventosios upelio žiočių. Upeliu ėjo Prūsijos ir Rusijos siena. Smalininkų vandens matavimo stoties paskirtis – stebėti Nemuno vandens lygį, užšalimus ir ledonešius. Vandens lygiui matuoti buvo įrengtos matuoklės. Pradžioje jų buvo 3. Kadangi matuoklės buvo blogai apsaugotos, potvyniai bei ledonešiai jas dažnai laužydavo ir apgadindavo, todėl jų skaičius ir padėtis ne kartą keitėsi (1842, 1846, 1871, 1886–1888). Rengiant Smalininkų uostą šlaite pastatyti mūriniai (akmens) laiptai. Prie jų šoninių sienų pritvirtintos 4, o prie šalia esančio namo sienos – 1 matuoklė labai aukštam vandens lygiui matuoti. Ši stoties konstrukcija nesikeitė iki pat sugriuvimo (1979). Sugriuvus laiptams vandens lygis kurį laiką buvo matuojamas nuo laikinai įrengtų polių. 2004 laiptai atstatyti, matuoklės pakeistos naujomis. 1961 įrengtas limnigrafas, nenutrūkstamai užrašantis Nemuno vandens lygio svyravimus, 1997 jį pakeitė automatinė vandens lygio registravimo stotis. Vandens lygis iki metrinės sitemos įvedimo (1872) buvo matuojamas ir užrašomas prūsų pėdomis (vok. Fuss) ir coliais (vok. Zoll), 1872–1882 – ir pėdomis, ir metrais, nuo 1882 – tik metrais (centimetrais). Iki 1925 vandens lygis stebėtas kartą per parą (12 val.), nuo 1925 – triskart (7, 13, 19), nuo 1946 – dukart. Stebėjimų medžiaga turima nuo 1811. Tų metų lapkričio 1 muitinės kontrolierius Butrimas stebėjimų žurnale įrašė pirmuosius įrašus. Seniausi Smalininkų vandens matavimo stoties stebėjimų duomenys profesoriaus Stepono Kolupailos rūpesčiu ir pastangomis buvo gauti iš Prūsijos hidrologijos instituto Berlyne bei Vandens kelių rajono Tilžėje ir paskelbti hidrometriniame metraštyje 1930. Remdamasis šiais matavimais ir 1875–1930 išmatuotais vandens debitais, S. Kolupaila apskaičiavo ir 1932 paskelbė Nemuno ties Smalininkais nuotėkio per 121 metus (nuo 1811) duomenis. Taip ilgai užregistruotų duomenų neturi nė viena buvusių Rytprūsių vandens matavimo stotis (mažai ir visame pasaulyje).

Algirdas Rainys

Iliustracija: Nemuno ties Smalininkais vandens horizonto pokyčių grafikas 1830–1929 / Iš MLEA

Iliustracija: Smalininkų vandens matavimo stotis, 1968