Smalininkų parapija

Smalininkų parapija, įkurta 1845 atskyrus dalį kaimų nuo Viešvilės bendruomenės. Ilgai pamaldos laikytos kukliame išnuomuotame pastate. Sulaukus 30 000 markių valstybinės dotacijos (skyrė imperatorius Vilhelmas I) pastatyta neoromaniško stiliaus, raudonų plytų evangelikų liuteronų bažnyčia, pašventinta 1878 XI 13. Statinys turėjo retą Mažosios Lietuvos maldos namų statybų atvejį – priekinėje bokšto plokštumoje, tiesiai virš centrinio įėjimo suprojektuotoje nišoje pastatyta danų skulptoriaus B. Thorvaldseno statula Laiminantis Kristus. Medžio pjaustiniais išpuoštas altorius įrengtas navos prailginime. Įsigyti vargonai, 1 varpas. 1848 bendruomenę sudarė 1100, 1870 – 2400 žmonių, lietuviais save laikė apie 500; XIX a. pabaigoje jų padaugėjo (netipiškas atvejis) – 1902 užrašyta 800 lietuvių. 1905–1912 kunigu buvo Alfredas Mülleris, 1912–1913 – Ernestas Kreutzeris, 1914–1944 – Wilhelmas Groddė, kuris buvo vienintelis šio krašto evangelikų liuteronų kunigas, 1944 nepasitraukęs į Vakarus. Antrojo pasaulinio karo frontui priartėjus, bažnyčia buvo artilerijos sviedinių apgadinta; vėliau, naujiems gyventojams prireikus plytų, nugriauta. Parapija atkurta 1989. Joje 200 žmonių; pamaldas laiko kunigas M. Kairys.

L: Juška A. Mažosios Lietuvos bažnyčia XVI–XX amžiuje. Klaipėda, 1997.

Albertas Juška