Pabaltijo užkariavimas XIII a.

Pãbaltijo užkariãvimas XIII a. Europoje iki XII a. pabaigos neapsikrikštijusios liko baltų gentys: jotvingiai, kuršiai, prūsai ir kiti. Nuo X a. Romos popiežius siuntė į baltų žemes misionierius jų krikštyti. Į prūsų žemes 997 vyko Vaitiekus Adalbertas, 1009 Brunonas, abudu žuvę pagonių žemėse. Taikios bažnytinės misijos nebuvo sėkmingos, nes prūsai ir kiti įtariai žiūrėjo į jiems peršamą naują religiją, bijojo netekti savo laisvės. Nuo XII a. pabaigos Dauguvos upės baseinu, Rygos įlanka ir Priegliaus žiotimis susidomėjo Hanzos prekybos sąjunga. 1184 Lübecko pirkliai užėmė Gotlando salą. Pabaltiju susidomėjo ir misionieriai: 1200 vyskupo Alberto 23 laivai atvyko į Livoniją, kur 1201 prie Dauguvos žiočių įkūrė Rygos miestą. 1202 vienuolis Teodorikas įkūrė Kristaus kariuomenės brolių Kalavijuočių ordiną, kuris užkariavo žiemgalių ir lybių žemes. Šiam Ordinui mirtinas smūgis suduotas 1236 Saulės–Šiaulių mūšyje su žemaičiais (vien riterių žuvo 48). Tai privertė šį Ordiną susijungti su Kryžiuočių ordinu. Popiežių ir Šventosios Romos (Vokietijos) imperatorių remtas Kryžiuočių (Vokiečių) ordinas plėtėsi ir stiprėjo. Kunigaikštis Konradas I Mazovietis, nepajėgdamas įveikti prūsų, pagalbon pasikvietė šį Ordiną. Jis į Prūsą atsikraustė gavęs jo dovanų Kulmo žemę ir garantijas, kad Ordinas taps visų nukariautų prūsų žemių savininku (Riminio bulė). 1231 į Prūsą atvyko pirmieji kryžiuočių riteriai, 1232 pastatyta Torunės pilis, Kulmo žemė tapo atsparos baze kovai su prūsais. Šių gentys įnirtingai priešinosi Ordinui, bet kovodamos pavieniui pralaimėjo. Vyslos delta, Aismarėmis ir sausuma Ordinas veržėsi į rytus, kurdamas vis naujas kryžiuočių pilis – atsparos punktus. Siekdamas kontroliuoti Nemuno žiotis, 1252 Livonijos ordinas ties pajūrio žvejų gyvenviete Klaipėda įkūrė Memelburgo pilį, kurią žemaičiai puldinėjo, bet neįstengė paimti. 1255 Priegliaus žiotyse kryžininkai įkūrė Karaliaučiaus (Königsbergo) pilį. Iki XIII a. vidurio beveik visa Prūsa buvo kryžiuočių užkariauta, bet po 1260 Ordino pralaimėto Durbės mūšio prasidėjo Didysis prūsų sukilimas. Tik 1274 jį numalšinęs iki 1283 Ordinas pavergė Sūduvą ir Skalvą, XIII a. pabaigoje pasiekė Nemuną. Žemaičiai neleido Kryžiuočių ordinui sausuma susisiekti su Livonija, todėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karai su abiem (Kryžiuočių ir Livonijos) ordinais tęsėsi iki XV a. pradžios, kol Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė apgynė valstybės sienas.

Dar skaitykite kryžiaus karai Baltijos šalyse, kryžiaus žygiai.

L: LE, Gudavičius E. Lietuvos istorija. V., 1999.

Iliustracija: Žalgirio mūšis, pavaizduotas D. Schillingo kronikoje, XV a.