nuotraukos

núotraukos. XIX a. išrastas fotografijos procesas netrukus paplito ir Rytprūsiuose. Mažosios Lietuvos miestuose kūrėsi profesionalios fotoateljė, kur krašto gyventojai įprato nusifotografuoti atminimui, įamžindami žymesnius šeimos įvykius. Tuomet plito portretinės, figūrinės nuotraukos puošnių dekoracijų fone. Fotografuotasi apsirengus išeiginius (dažniau miestiškus) drabužius, liudijusius tuometinių žmonių pasiturintį gyvenimą. Išradingesni fotografai, gavę tobulesnę fototechniką, išeidavo dirbti platesnėse erdvėse, fotografuodavo miestų bei kaimų vaizdus. Plintanti pašto atvirukų mada paskatino fotografuoti įvairias gyvenvietes, žymesnius objektus. Fototechniką pradėjo naudoti gamtininkai, etnografai ir kitų sričių mokslininkai. XIX a. pabaigoje krašto vertybes fotografavo Adolfas Boetticheris, XX a. pradžioje – Richardas Dethlefsenas ir kiti. XIX a. leidiniuose (dėl tuometinės spaudos technikos ribotų galimybių) neretai spausdinti dailininkų perpiešti iš nuotraukų vaizdai, vėliau išmokta atspausdinti aukštos kokybės fotoiliustracijas. Nuotraukos rinktos šeimyniniuose albumuose, jomis puoštos patalpos. Įvairiems įvykiams pažymėti krašto fotografai pagamindavo puošnias vinjetes: kelias ar keliolika nuotraukų suderindami su piešiniais, įvairiais ornamentais bei užrašais (jos gamintos bažnyčių sukakčių, visuomeninių įvykių progomis; taip įsiamžindavo absolventai, karų dalyviai bei kiti). XIX a. pabaigoje jau leistos gausiai nuotraukomis iliustruotos kelionių knygos, vaizdų rinkiniai. 1894 Tilžėje Robertas Minzloffas išleido fotoalbumą Bilder aus Littauen [Lietuvos vaizdai]. Dar daugiau fotografuota XX a. pradžioje ir tarpukariu, kai nuotraukas pasigaminti galėjo ir daugybė fotomėgėjų (pvz., Martynas Kavolis ir kt.). Fotografuoti gamtos vaizdai (itin pamėgta Kuršių nerija), tuometiniai miestai, įvairios šventės bei įvykiai; įprastomis tapo kaimo mokyklų moksleivių grupinės nuotraukos savo mokyklos fone; fotografuodavosi įvairių susibūrimų dalyviai. Buvo išleista daug gausiai iliustruotų knygų apie Rytprūsius, atskiras jų vietoves. Tokie leidiniai rengti ir Klaipėdos krašte. Mažosios Lietuvos veikėjų portretai, krašto vaizdai publikuoti įvairiuose Lietuvos leidiniuose, kaupti įvairiuose rinkiniuose. Iki 1944 galėjo būti sukaupta šimtai tūkstančių nuotraukų apie kraštą ir jo žmones. Antrojo pasaulinio karo metais jas papildė specifinės nuotraukos: subombarduotų miestų vaizdai, žvalgybos lėktuvų darytos aerofotonuotraukos (tiksliai fiksavusios tuometinę krašto būklę), išeinančių į karą portretai ir kita. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dalis vertingų nuotraukų (leidyklų, įvairių institucijų rinkiniai, kai kurių profesionalų ir mėgėjų nuotraukos) vežtos į Vakarus, daug jų pakelyje žuvo ar išsibarstė. Pvz., Rytprūsių paminklosaugos fotoarchyvas galop atsidūrė Varšuvoje, daug kas – įvairiose Vokietijos vietose. Į Vakarus pabėgėliai išsivežė daug šeimyninių nuotraukų, atvirukų ir kita; pvz., klaipėdiškis fotomėgėjas Erichas Kussau išgelbėjo savo vertingas nuotraukas apie 1939 įvykius Klaipėdoje. Išeivijoje (ypač Vokietijoje) pokariu pradėtos publikuoti knygos apie paliktą gimtinę, iliustruotos senomis nuotraukomis, atvirukais. Martinas Kakies parengė ištisą seriją knygų 144 vaizdai… – nuotraukų apie atskiras vietoves rinkinius. Daugybę senų nuotraukų paskelbė Vokietijoje veikiančios kraštiečių bendrijos savo periodiniuose leidiniuose, knygose apie Rytprūsių apskritį bei vietoves, kur publikuota dešimtys tūkstančių nuotraukų iš Mažosios Lietuvos. Išeivijos lietuvių spaudoje (leidiniuose „Keleivis“, „Pajūris“ ir kituose) paskelbta daug vertingų nuotraukų apie lietuvišką veiklą praeityje, ten užfiksuoti lietuviškų organizacijų veiklos momentai. SSRS okupuotame krašte masiškesnį fotografavimą ribojo administracijos draudimai (nebuvo galima fotografuoti vadinamųjų slaptųjų zonų bei objektų, uolesnius fotografus sulaikydavo sovietinio režimo tarnautojai), fotomedžiagų ir kita stygius; tuomet oficialiai fotografuoti naujojo režimo laimėjimai, o ne nykstančios Mažosios Lietuvos liekanos. Įvairūs mėgėjai ir tuomet fiksavo pokarinę būklę, žymius (vėliau visai sunaikintus) objektus. Bernardas Aleknavičius ir Vytautas Kaltenis fotografavo krašto senuosius gyventojus. Atgimimo laikais paskelbė senųjų nuotraukų apie Mažąją Lietuvą. Martynas Purvinas nuo 1980 nuosekliai fotografavo senuosius pastatus bei gyvenvietes, senojo gyvenimo liekanas suniokotame krašte. Mėgėjai rinko senus atvirukus, sovietmečiu draustus senovinius leidinius apie Rytprūsius. Senų nuotraukų iš Mažosios Lietuvos išliko kai kurių muziejų rinkiniuose, archyvuose. Atgimimo metais ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę vėl imta domėtis nusiaubto krašto išlikusiu paveldu, mėgėjai ir profesonalai Mažojoje Lietuvoje ėmė fotografuoti griuvėsius, apleistus statinius ir kita; leidžiami fotoalbumai apie tą kraštą; „Libra Memelensis“ ir kitos leidyklos skelbia senųjų nuotraukų apie Mažąją Lietuvą rinkinius. Šios nuotraukos tebėra itin svarbus žinių apie kraštą šaltinis.

L: Boetticher A. Die Bau – und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreussen. H. V. Litauen. Königsberg, 1895; Dethlefsen R. Das schöne Ostpreussen. München, 1916; Engelhardt W. Ein Memelbilderbuch. Berlin, 1935; Nevardauskas A. Pajūriais, pamariais. Chicago, 1963; Kakies M. Elche am Meer. Leer, 1969; KakiesM. Die Kurische Nehrung in 144 Bildern. Leer, 1978; Guttzeit E. J. Ostpreußen in 1440 Bildern. 4 Aufl. Leer, 1984; Kaunas D. Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai. V., 2000.

Martynas Purvinas