Mažosios Lietuvos
enciklopedija

atvirukas

pašto lapelis (kortelė), skirtas trumpam laiškui arba sveikinimui, siunčiamas be voko.

atvirùkas, pašto lapelis (kortelė), skirtas trumpam laiškui arba sveikinimui, siunčiamas be voko. Pradėtas naudoti 1869 Austrijoje, po metų Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. 1875 atvirukus pradėta spausdinti su Prūsijos ir Mažosios Lietuvos vaizdais. Žymiausi atvirukų leidybos centrai buvo Karaliaučius, Klaipėda, Tilžė. Išleista daug spalvotų ir vienspalvių lietuvių etnografijos tematikos atvirukų su vokiškais parašais. Žymiausi leidėjai – Gräfės ir Unzerio knygynas, Fritzo Krauskopfo specializuota leidykla (Karaliaučius), Roberto Minzloffo fotoateljė, Otto von Mauderodės knygynas (Tilžė), Roberto Schmidto ir Anso Kunkio knygynai (Klaipėda), Pauliaus Isenfelso leidykla (Nida). Lietuviškų atvirukų pradžia – Viliaus Kalvaičio parengtos ir jo lėšomis 1888 Berlyne išspausdintos spalvotos sveikinimo kortelės su eilėraščiais ir Biblijos tekstais. Pirmuosius pašto atvirukus su lietuviškais parašais išleido visuomenės veikėjas Jonas Vanagaitis (1905) ir knygininkas Jonas Molinius (1905–1906). Iki Pirmojo pasaulinio karo Mažojoje Lietuvoje daugiausia atvirukų su vaizdais ir veikėjų portretais išleido „Birutės“ draugija (vadovai Jurgis Mikšas, Jonas Vanagaitis). Ypač daug išleista J. Vanagaičio rūpesčiu, paminėtina: Tilžė; „Birutės“ draugija pas Rambyną; „Birutės“ 25 metų jubiliejus ir jos pirmininkai; „Birutės“ kanklininkės; Lietuvaitė – Tilžiškė tautos rūbais; Lietuvaitės pas Rambyno kalną; Atminčiai Joninių šventei 1908 m. ir kiti. Atvirukus leido ir kitos lietuvių draugijos: Tilžės lietuvių giedotojų draugija, „Rūtos“ draugija, „Sandoros“ kupčystė ir kitos. 1920 išleista atvirukų su Vydūno žodžiais Mūsų Laimėjimas ir Aš vėl tikt sugrįžau, kadangi meilė is mirties isplės – mane (išleido Klaipėdos draugija „Aida“). 1920–1939 Lietuvos Respublikos leidyklos ir knygynai (tarp jų O. Vitkauskytės knygynas ir spaustuvė) išleido atvirukų su Klaipėdos, Nidos ir Kuršių nerijos vaizdais. Žymiausi lietuviškų atvirukų leidėjai po Pirmojo pasaulinio karo – Kunkio Sandoros draugijos knygynai, Ryto leidykla (Klaipėda), Enzio Jagomasto leidykla Lituania ir Vydūno raštų leidimo ir platinimo draugija Rūta (Tilžė). Klaipėdos lietuvių jaunimo kultūrinio švietimo draugija Vienybė 1913 surengė pirmąjį lietuviškų atvirukų piešimo konkursą. Mažosios Lietuvos lietuviškų atvirukų vyraujanti tematika buvo lietuvių organizacijos, jų renginiai, įstaigos, kraštovaizdžiai, urbanistika, politinio, tautinio, religinio ir pietistinio sąjūdžio dalyviai. Atvirukų su Mažosios Lietuvos aktualijomis saugoma Lietuvos nacionaliniame, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuose, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto bibliotekose. XIX–XX a. pradžioje atvirukai tapo vertingais istoriniais dokumentais, parodančiais sunaikinto krašto buvusį vaizdą.

Domas Kaunas

Antanas Stravinskas

Iliustracija: M. Ehrhardto atvirukas „Klaipėda“, XX a. pradžia / Iš Eriko Purvino rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos šiaurės molas, XX a. pradžia / Iš Eriko Purvino rinkinio

Iliustracija: Nežinomo autoriaus atvirukas „Lietuva brangi šalele, visada aš tavo“, iki 1939 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio