Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Klaipėdos ryšiai su Skandinavijos valstybėmis XX a. I pusėje

Klaipėdos ir Skandinavijos valstybių diplomatiniai santykiai.

Klapėdos ryšia su Skandinãvijos valstýbėmis XX a. I pùsėje. Stokholmo lietuvių atstovų III konferencijoje teigta, jog Vokietija, okupavusi Lietuvą ir Balstogę, turi pripažinti lietuvių tautą jos etnografinėse ribose, įtraukiant į jas ir Mažąją Lietuvą (Rytprūsius). Antanas Smetona 1919 viešėdamas Norvegijoje pabrėžė, kad Lietuva sieks kokiu nors būdu per Klaipėdą gauti priėjimą prie jūros, o tam labai trukdanti Lenkijos ir Prancūzijos politika. Skandinavai t. p. domėjosi susisiekimo su Lietuva per Klaipėdą galimybėmis. Danijos diplomatai viena pagrindinių nepriklausomos Lietuvos sėkmingo gyvavimo sąlygų manė esant savo uosto įgijimą. Erikas Bieringas uostą ir susisiekimą su Rusija laikė Lietuvai svarbesniais nei Vilniaus susigrąžinimą. Lietuva, neturėdama savo uosto, tarptautinę prekybą sutelkė Kopenhagoje. Nuo 1920 Danija ėmėsi prekybos tarpininko vaidmens tarp Lietuvos ir Antantės, o 1921 tapo Lietuvos prekybos baze bei tiltu, jungiančiu Klaipėdą, Kopenhagą ir Niujorką. Klaipėdos, kaip kertinio ekonominio veiksnio, svarba skandinavų politikoje Lietuvos atžvilgiu išryškėjo 1921 kovo mėn. Steigiamajame Seime svarstant Stokholmo atstovybės uždarymą. Ladas Natkevičius teigė, jog Lietuva su švedais santykių nutraukti negali, nes atgavus Klaipėdos uostą su Švedija teks turėti prekybinių reikalų. Todėl uždarius atstovybę Stokholme, ten įkurtas konsulatas, o Lietuvos diplomatai sutelkti Kopenhagoje. Atgavus Klaipėdos uostą Lietuvos atstovybė 1923 pabaigoje perkelta iš Kopenhagos į Stokholmą. Lietuvai susigrąžinus Klaipėdą, Skandinavija vėl minėta tarp svarbiausių Lietuvos politinių ir ekonominių partnerių. Ministras pirmininkas E. Galvanauskas 1923 kovą pabrėžė būtinybę glaudinti ryšius su Skandinavija, ypač Klaipėdos kraštui perėjus suverenėn Lietuvos žinion. Lietuvos delegacija 1923 IV 16 Kopenhagoje vedė derybas su Danijos laivų bendrove dėl reguliaraus laivų susisiekimo tarp Klaipėdos ir Kopenhagos. 1923 lapkritį laikraštis Lietuva rašė, jog Švedija turint mums Klaipėdą ir Šventąją yra toks pat mums artimas Kaimynas, kaip Latvija ir Vokietija. Lietuva, atgavusi uostą, Skandinavijoje ieškojo paskolos žemės ūkiui plėtoti; tai skatino sudaryti ekonomines sutartis su Skandinavija. Normalizavus ekonominius santykius sumanyta atkurti Švedų ir lietuvių draugiją. 1924 pradžioje Lietuvos atstovas I. Šeinius su Švedijos visuomenės veikėjais aptarė draugijos veiklos programą. Klaipėdos prijungimas paskatino istoriką E. Volterį bei V. Söderbergą domėtis istoriniais lietuvių ir skandinavų ryšiais. Rūpintasi ir švedų kalbos dėstymu vidurinėse ir aukštosiose mokyklose Klaipėdoje ir kitur. Lietuvai prisijungus Klaipėdą, Skandinavija tapo ne tik labai artima kaimynė, tai buvo vartai į pasaulį plačiąja prasme, pagyvinę Lietuvos ir Skandinavijos politinius bei diplomatinius kontaktus Tautų Sąjungoje. Klaipėdos klausimo svarstymą perkėlus į Tautų Sąjungą, o Skandinavijos valstybėms gavus vieną nenuolatinę vietą joje, Lietuva tikėjosi Švedijos diplomatinės paramos. Lietuvos diplomatai Tautų Sąjungoje palaikė glaudžius ryšius su Švedijos atstovu Karlu H. Brantingu, įsitikinusiu, kad Lietuvos siekis turėti Klaipėdą yra pagrįstas, LR vyriausybės politika konsekventi, o Antantės atstovai negali būti teisėjais savo byloje. Renkant komisijos Klaipėdos klausimu pirmininką, Lietuvos delegacijai Tautų Sąjungoje nurodyta palaikyti kandidatus, atstovaujančius tokioms valstybėms kaip Šveicarija, Švedija, Norvegija. Lietuvos delegatai Ernestas Galvanauskas ir Vaclovas Sidzikauskas nuolat konsultavosi su H. Brantingu. Nepavykus prastumti švedo kandidatūros į komisijos pirmininko pareigas, Lietuvos delegacija kartu su H. Brantingu ir Guani (Urugvajaus atstovas) stengėsi, kad bent vienas komisijos narys būtų švedas. Švedijos užsienio reikalų ministerijai pasiūlius, 1924 II 5 nariu Klaipėdos komisijoje tapo Stokholmo Technikos mokslų akademijos narys Peras Gustavas Hörnelis. 1924 III 14 Tautų Sąjungos Taryba priėmė Klaipėdos krašto konvencijos projektą, nors Ambasadorių konferencija siekė jį pakeisti. Pasirašius konvenciją, išliko glaudus ryšys su skandinavais, nes Tautų Sąjungos atstovai Klaipėdos uosto direkcijoje buvo skandinavai: 1925 II 18–1928 IV 1 – norvegas Ingvaras Kjelstrupas, o nuo 1928 IV 1–1939 III 23 – danas Marijus Carlas Widdingas. Lietuvos diplomatai ieškojo moralinės bei politinės skandinavų paramos sprendžiant Klaipėdos problemas tiek 1932 vasarį Vokietijai įteikus skundą Tautų Sąjungai dėl Otto Böttcherio pašalinimo iš Direktorijos pirmininko pareigų, tiek 1934–1935 dėl Neumanno ir Sasso bylos. Nuo 1929 Lietuvos vyriausybės vykdomos politikos tikslas Skandinavijoje – įterpti Lietuvą tarp Baltoskandijos kultūrinio regiono valstybių. Lietuvos atstovas Skandinavijoje Jurgis Savickis kultūrą propagavo 4 kryptimis: teatro, meno, ekonomikos ir turizmo srityse. Lietuva Skandinavijoje propaguodama turizmą, Klaipėdai skyrė ypatingą vietą. Per ją ėjo keliai į Lietuvą skandinavams ir JAV lietuviams turistams. Martynui Jankui Niujorke susitarus su SAL agentūra ir suderinus su Lietuvos atstovybe Stokholme, nuo 1930 III 18 pradėjo reguliariai plaukioti laivas Barnholm tarp Klaipėdos ir Kalmaro. Atidarius turizmo liniją, Lietuvos pasiuntinybės Stokholme rūpesčiu išleista brošiūra Litauens Badorter, reklamuojanti Lietuvos poilsiavietes. Lietuvos pasiuntinybei Stokholme ėmus aktyviai propaguoti turizmą bei kritus Švedijos kronos kursui, 1932 Klaipėdoje bei Palangoje lankėsi nemažai turistų iš Švedijos ir Danijos. 1935 SAL skatinanti susisiekimą tarp Stokholmo ir Klaipėdos Geteborge 10 000 egz. tiražu išleido brošiūrą Res med Marienholm till Litauen och dess soliga sandstrander. Ten išspausdinta Klaipėdos, Girulių, Juodkrantės, Nidos fotonuotraukų, istorinės medžiagos apie Lietuvą. Brošiūra išdalyta linijos laivams, švedų įvairioms įstaigoms, turizmo biurams ir organizacijoms. Lietuvių turizmo propagandos paakinti 1935 III–VIII Lietuvoje viešėjo N. Bohmanas, LR vicekonsulas Stokholme S. Holminas, LR garbės konsulas Geteborge E. Erlandssonas, prof. S. Walanderis, 1936 švedų menininkas W. Gordosas; Klaipėdą aplankė Švedijos turizmo biurų direktoriai. 1936 liepos pabaigoje Klaipėdoje lankėsi 32 švedų buriavimo mokiniai. 1937 balandžio mėn. per spaudos šventę Klaipėdoje kelionę į Švediją laimėjo turizmo sąjungos pirmininkas Prielgauskas. Klaipėda tapo skandinavų bei JAV lietuvių turizmo centru Vakarų Lietuvoje. Turizmo plėtotę, abipusius kultūrinius bei intelektinius mainus skatino Lietuvių švedų draugijos Klaipėdos skyrius. 1938 balandį Lietuvos buriuotojų sąjunga pakvietė Švedijos karališkąjį jachtklubą dalyvauti 1938 tarptautinėje regatoje Klaipėdoje. 1939 III 23 nacistinei Vokietijai prisijungus Klaipėdą, atidėta švedų savaitė Kaune bei kita, susilpnėjo lietuvių ir skandinavų kultūriniai bei intelektiniai ryšiai. Lietuvai vykdant ekonominę politiką Skandinavijoje 1929–1940 Klaipėdai teko t. p. svarbus vaidmuo. Ten ieškota užsienio paskolos tiesioginiam geležinkeliui į Klaipėdą tiesti. 1930–1932 Danijos statybos bendrovė Højgaard & Schultz, panaudodama Danijos eksporto kreditą, nutiesė geležinkelio liniją Telšiai–Kretinga bei modernino Klaipėdos uostą. Danų ketinimai įsitvirtinti Tautų Sąjungos Klaipėdos komisijoje ir gauti vietą Klaipėdos uosto direkcijoje liudijo, kad plėtodami ekonominę ekspansiją į Rytus danai Klaipėdai skyrė svarbiausią vaidmenį. Taip Klaipėda danams tapo tiltu jų ekspansijai į Rytus, o Lietuvai – kultūros tiltu į Skandinaviją. Klaipėda tapo Lietuvos bei Švedijos bendradarbiavimo krašto apsaugos srityje svarbiu punktu. 1936 Klaipėdos krašto šaulių rinktinės vado Raimundo Liormono įgaliotas inžinierius Bultinas vedė derybas Švedijoje dėl mokomosios jachtos pirkimo Klaipėdos rinktinės jūros šaulių būriui. 1937 VII 23 Klaipėdos uoste svečiavosi švedų karo laivas Manligheten. Jo vadas vizitavo Klaipėdos krašto gubernatorių Jurgį Kubilių, karinę vadovybę ir Direktorijos pirmininką. Susitikimuose dalyvavo aukšti LR Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai (LR vyr. štabo viršininkas Jonas Černius).

Sandra Grigaravičiūtė

Iliustracija: Klaipėdos jūrų skautų laivo „Budys“ įgula Gotlande (Švedijoje). Stovi: B. Buntinas, K. Tomaševičius. Sėdi: J. Grajauskas. Prie stiebo stovi B. Steponavičius, V. Bakūnas ir K. Plonaitis. Priekyje M. Brakas, V. Bagdonavičius ir V. Buntinas, 1921 / Iš žurnalo „Lietuvių dienos“, 1987, nr. 8