Mažosios Lietuvos
enciklopedija

draugijos po Pirmojo pasaulinio karo

po 1919 veikusios draugijos Klaipėdos krašte ir Mažojoje Lietuvoje.

draugjos po Prmojo pasáulinio kãro. Po Versalio taikos sutarties (1919) ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos (1923), draugijų veikla įgavo labai ryškų pobūdį. Vokiečių valdžios įstaigos laikėsi tam tikros tolerancijos lietuvių visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo atžvilgiu. Po Pirmojo pasaulinio karo įsikuria Prūsų Lietuvos tautinė taryba (iš pradžių vadinosi Prūsų Lietuvos tautine komisija), kuri savo atsišaukimu Lietuvininkai! (1918 XI 16) ir Tilžės aktu (1918 XI 30) siekė Mažosios Lietuvos susijungimo su Didžiąją Lietuva. 1919 kovo mėnesį Taryba Tilžėje įkuria masinę organizaciją Prūsų lietuvių susivienijimas (tais pačiais metais jo centras perkeltas į Klaipėdą, 1926 perorganizuotas į Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimą). Tilžėje veikė Lietuvių klubas, skaitykla, „Lituania“ ir „Spaudos“ leidyklos, „Nemuno“, Prūsų lietuvių moterų draugija, giedotojų draugijos. 1923 visuomeninio gyvenimo aplinkybės Karaliaučiaus krašte pasikeičia lietuvių nenaudai – jų viešasis gyvenimas smarkiai sulėtėjo. Uždaryti periodiniai leidiniai, persekiojami visuomenininkai, trukdoma kultūros renginiams. Po kurio laiko 1924 Enzio Jagomasto Lituania pradėjo leisti atgaivintos Spaudos draugijos laikraštį „Naujasis Tilžės keleivis“. 1930 įsikūrė Kultūros draugija bei savišalpos draugija Pagalba. Į Vokietijos tautinių mažumų sąjungą įstojo 1923 iš naujo įsteigtas Vokietijos lietuvių susivienijimas. 1929 jis paminėjo 10-ąsias metines (vadovai organizacijos veiklos pradžia laikė 1919 įsteigtą Prūsų lietuvių susivienijimą). Iki 1935 jis veikė remiamas gausių narių, o galutinai nustojo veikti 1940 pabaigoje. Susivienijimas moraliai ir materialiai rėmė tautiečius, gynė lietuvių tautines teises, kovojo už lietuviškų mokyklų išsaugojimą. 1933 naciams atėjus į valdžią, prasidėjo lietuvių visuomeninio gyvenimo persekiojimas, kuris pasiekė apogėjų 1935, kai buvo uždraustos visos lietuviškos draugijos.

Vytautas Gocentas

Vilius Ašmys