Priekulės parapija

Prekulės parãpija. Koplyčia apkrikštytiems vietos gyventojams čia įrengta gal dar Kryžiuočių ordino laikais (iki 1525). Pamaldų laikyti atvykdavo Klaipėdos Šv. Mikalojaus bažnyčios diakonas. 1587 mirė šios bendruomenės kunigas Casparas Radunius; gal tuo metu jai jau buvo pripažintas parapijos statusas. Bažnyčia – plytinė, bebokštė, ištęsto stačiakampio plano (37 m ilgio, 17 m pločio), gražiais skliautuotais langais – 1697 baigta statyti ir pašventinta. 1780 sujungta sakykla ir altorius, 1821 nupirkti ir įrengti 18 registrų vargonai. Restauruota 1885. Maždaug 40 m aukščio bokštas, matyt, išmūrytas baigiant vidaus darbus. Jame įrengta naujenybė – laikrodis. Maldos namai stovėjo ant kalvelės, todėl suprojektuoti gilūs rūsiai. Juose dar po Pirmojo pasaulinio karo dūlėjo keli masyvūs karstai, ilgainiui sakyta esą ten ilsėjosi XIX a. pabaigoje čia atgabenti žymiausių Mažosios Lietuvos kunigų palaikai (tarp jų gal ir K. Donelaičio). Bendruomenė buvo gausi, tad nuo XVIII a. pradžios čia skirti dar ir diakonai, o baigus maldos namų rekonstrukciją – antrieji kunigai. 1590–1613 dirbo Fridrichas Masalskis, 1904–1919 religinių leidinių vertėjas Endrikis Endrulaitis, 1879–1882 Kristupas Jurkšaitis, 1902–1915 Vilius Gaigalaitis. Nuo 1761 parapinėje mokykloje apie 50 metų dirbo raštijos darbuotojas Danielius Gottliebas Settegastas, vėliau lietuviškų knygų leidėjas Vilius Kučius. 1878 buvo 8800 parapijiečių, iš jų 8000 (91%) lietuvių, 1902 – 9300 gyventojų, iš jų 7080 (76,1%) lietuvių. Įsteigus Kairių parapiją, bendruomenė sumažėjo: 1921 buvo 6935 asmenys, 1926 – 6845, 1936 – 6477. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bažnyčia apgriauta, vėliau sulyginta su žeme. Išlikę parapijiečiai bendruomenę įregistravo 1948 IX 15, pamaldas sakytojai, atvykstantys kunigai laikė parapijos salėje. Sovietų valdžia kėsinosi ir ją atimti, tik po ilgo bylinėjimosi patalpa išsaugota. Dabar bendruomenėje yra apie 450 žmonių, kunigas – Darius Petkūnas. 1992 VIII 7 senosios bažnyčios vietoje pastatytas paminklas įamžino sunaikintųjų maldos namų atminimą (archit. Martynas ir Marija Purvinai).

L: Barauskienė E. Iš Priekulės bažnyčios istorijos // Keleivis, Nr. 3, 1992.

Albertas Juška

Iliustracija: Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia ir parapinė mokykla, iki 1944 / Iš Editos Barauskienės rinkinio

Iliustracija: Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios altorius, iki 1944 / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios interjeras, iki 1944 / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Priekulės evangelikų liuteronų antrojo kunigo sodyba: prie vartelių stovi kunigas Vilius Gaigalaitis su žmona Marija, 1912 / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Priekulės parapija: šalia bažnyčios klebonija, kryžiais pažymėtos kapinės, pakraščiuose surašyti valstiečiai ir jų turėtos žemės ūbais, XVII a. / Iš Klaipėdos apskrities žemėvaldos plano, saugomo Berlyno archyve

Iliustracija: Priekulės parapijos namai, 1971

Iliustracija: Priekulės evangelikų liuteronų parapijos choras, trečia sėdi parapijos tarybos pirmininkė Madlyna Krukienė, apie 1950 / Iš knygos „Priekulė. Mažas miestelis prie didelio kelio“ (sudarytoja Edita Barauskienė), 2005

Iliustracija: „Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia“, ofortas, akvatinta, 24,5×16, 1995