paštas

pãštas. Kryžiuočių ordino valstybėje nuo XIII a. veikė žinių perdavimo sistema Rytų Pabaltijyje. Didžiojo magistro ryšiai buvo patikėti Ordino vyriausiajam arklininkui (vok. Stallmeister), o kiekvienoje pilyje būta atsakingų už pašto korespondenciją žmonių. Laiškų gabenimas buvo sudėtingas: sausumos kelių beveik nebuvo, dažnai naudotasi vandens keliais (dažnas laivas vežė ir lininį korespondencijos maišą). Vienas senųjų Ordino valstybės sausumos kelių, kuriuo gabentas paštas, jungė Marienburgą su Ryga, ėjo per Kuršių neriją bei Klaipėdą. Per kelis šimtmečius nusistovėjo griežta tvarka: XV a. pradžioje laiškai iš Rygos buvo išsiunčiami penktadieniais per pietus, trečiadienį 9 val. korespondencija pasiekdavo Klaipėdą ir toliau vežta per Kuršių neriją į Karaliaučių, kur atsidurdavo šeštadienį 7 val. vakaro. Antrasis svarbus pašto kelias iš Karaliaučiaus ėjo į Labguvą, Ragainę ir toliau panemuniais į Kauną ir Vilnių. Daugybė smulkesnių pašto kelių jungė visas pilis. Pvz., iš Labguvos į Klaipėdą keliauta Kuršių mariomis, iš Klaipėdos į Ragainę plaukta mariomis ir Nemunu arba vykta vingiuotais sausumos keliais. Nuo 1457 pasiuntinių pašto centras buvo Karaliaučiuje – Ordino valstybės sostinėje. 1525 susikūrus pasaulietinei Prūsijos kunigaikštystei, senoji pašto sistema išsaugota. Viename sename (1543) Prūsijos pašto maršrutų aprašyme minėtos Mažosios Lietuvos pašto stotys: Karaliaučius, Vazgava, Rasytė, Nida, Klaipėda ir Nemirseta. Prūsijos–Brandenburgo didžiojo kurfiursto Friedricho Wilhelmo sprendimu 1646 pašto tarnyba tapo valstybine, patvirtinti pagrindiniai pašto maršrutai (tarp jų keliai Kleve–Klaipėda ir Dancigas–Klaipėda, ėję per Mažąją Lietuvą), apibrėžtas pašto tarnautojų statusas, įsteigta 50 pašto tarnybos padalinių, tarp jų ir Klaipėdoje. Iš 1650 Rytprūsiuose veikusių 2 pašto valdybų 1 buvo Karaliaučiuje, o kita – Klaipėdoje. 1654 III 29 pradėta paštą gabenti iš Klaipėdos per Karaliaučių ir Pamarį į Berlyną. 1669 X 1 pradėjo veikti dar vienas pašto kelias per Mažąją Lietuvą: iš Karaliaučiaus per Tepliavą, Vėluvą, Įsrutį į Tilžę bei Ragainę. 1700 Rytprūsius ir Mažąją Lietuvą pasiekė pirmieji pašto vežimai, kurie vežė ne tik pašto siuntas, bet ir keleivius (maršrutas Karaliaučius–Klaipėda per Kuršių neriją). Šis pašto kelias itin išpopuliarėjo XVIII a. pabaigoje (Friedricho Didžiojo laikais). 860 km kelią iš Klaipėdos į Berlyną tada nuvažiuodavo per 104 valandas. Raitasis paštas Peterburgo link tapo žinių perdavimo svarbiausiu kanalu iš Vidurio Europos į Rusijos sostinę, o Klaipėdos pašto pajamos tuomet išaugo nuo 5000 iki 70 000 talerių. Pašto vežimai iš Karaliaučiaus į Tilžę ėmė kursuoti 1716, o nuo 1717 pašto raiteliai ir 1718 pašto vežimai pradėjo kursuoti iš Tilžės į Klaipėdą. 1719 pašto vežimai iš Tilžės vykdavo į Vilnių, tad iš Klaipėdos buvo jau du pašto keliai į Karaliaučių ir toliau į Vakarus (per Kuršių neriją ar per Tilžę). 1731 dar minėti šie pašto vežimų keliai: Karaliaučius–Labguva–Tilžė, Tilžė–Įsrutis, Įsrutis–Ungura–Johannisburgas. Susiklosčiusią pašto sistemą sujaukė Septynerių metų karas bei napoleonmetis. Nuo 1815 Rytprūsių paštą pradėta pertvarkyti, ligtolinius lauko keliukus keičiant nutiestais vieškeliais, vėliau ir plentais. Iki 1817 organizuotos pašto valdybos Karaliaučiuje, Gumbinėje (su padaliniais Brakupėnuose, Bredūnuose, Darkiemyje, Diržkiemyje, Geldapėje, Grumbkaukaičiuose, Girnviečiuose, Katniavoje, Kiautuose, Königsfeldėje, Kusuose, Nasavoje, Pilkalnyje, Širvintoje, Trakėnuose), Įsrutyje (su padaliniais Alnoje, Jurgaičiuose, Norkaičiuose, Uosviečiuose), Klaipėdoje (su padaliniais Šilutėje, Nidoje, Nemirsetoje, Priekulėje, Rasytėje, Rusnėje, Šarkuvoje, Juodkrantėje), Tilžėje (su padaliniais Gerskuliuose, Kasikėnuose, Leskaminyje, Liepgalyje, Ragainėje, Smalininkuose, Šereiklaukyje, Žemaitkiemyje, Viešvilėje, Kaukėnuose). Vėliau kurti vis nauji pašto padaliniai įvairiose vietovėse (laiškų surinkimo punktai, pašto stotys ir sustojimo vietos). Tiesti ir prižiūrėti (žiemą nustumiant sniego pusnis) vis nauji pašto keliai. 1833 nutiesus naują pašto kelią Tilžė–Lauksargiai–Tauragė, plentą Tilžė–Karaliaučius, pašto maršrutas per Kuršių neriją prarado savo svarbą. 1833 per Tilžę gabenta 212 000, o 1842 jau 453 000 laiškų. Nuo 1843 VI 23 pašto kurjeriai 5 kartus per savaitę vykdavo iš Berlyno per Karaliaučių, Tilžę ir Tauragę į Peterburgą. XIX a. viduryje paštas iš Tilžės į Klaipėdą gabentas per Pagėgius, Šilutę, Priekulę: raitasis paštas 4 kartus per savaitę ir pašto karietos 2 kartus per savaitę. Tuo metu per 45 val. pašto siuntos buvo pristatomos iš Klaipėdos į Berlyną. Klaipėda išliko svarbus tarptautinių ryšių centras, nes per jį ėjo vienas iš dviejų kraštą kirtusių pagrindinių pašto kelių (per Nemirsetą, Palangą, Mintaują, Rygą į Peterburgą, o kitas – iš Tilžės per Smalininkus, Jurbarką, Kauną, Vilnių į Maskvą). 1850 Klaipėdos pašto tarnyba įdarbino pirmąjį laiškanešį, 1854 buvo 3, 1893 – 6 laiškanešiai. Mažosios Lietuvos paštui itin sekėsi 1853–1855, kai dėl Anglijos vykdytos Rusijos uostų blokados pašto siuntos ėjo per Klaipėdą: reguliariai kursavo pašto garlaivis Klaipėda–Hullas (Anglija), o Klaipėdos pašto pajamos išaugo nuo 31 494 iki 120 000 talerių (1855). Naujos ryšių galimybės atsiskleidė 1857 telegrafo linijoms sujungus Gumbinę ir Klaipėdą su Rusijos pasieniu bei Ryga. Telegrafo stotys atsirado Šilutėje (1862) ir Rusnėje (1873). Pašto veiklai daug įtakos turėjo geležinkelių plėtra krašte. 1857 geležinkelis sujungė Berlyną su Karaliaučiumi (1860 šaka pratęsta iki Eitkūnų), o 1875 pradėjo veikti geležinkelis Tilžė–Klaipėda, šia linija kasdien kursavo po 2 traukinius į abi puses, kurie gabeno ir pašto siuntas. 1873 VIII 15 įsteigta geležinkelio pašto valdyba Įsrutyje. 1908 pro Įsrutį į Karaliaučių paštą gabendavo 10 traukinių, į Eitkūnus – 8, į Tilžę ir Klaipėdą – 6, į Geldapę ir tolyn – 5, link Torunės – 6, į Skaisgirius – 2, į Kraupišką ir Ragainę – 1. Tada vietos pašto siuntos iš Įsruties dar gabentos į Trempus, Karalienę, Didžiuosius Bubainius, Vanaglaukius. XX a. pradžioje dar labiau išplėtojus geležinkelio tinklą Mažojoje Lietuvoje (tada ėmė veikti ir siaurojo geležinkelio linijos), jis tapo pagrindiniu veiksniu, užtikrinančiu tvarkingą pašto sistemos veiklą. Vienas Gumbinės pašto apygardos gyventojas per metus išsiųsdavo laiškų: 1850 tik 1, 1900 – 23, 1942 – 38 (o Karaliaučiaus pašto apygardoje: 2, 33 ir 70 – matyt, tą lėmė gausi didmiesčio įstaigų korespondencija). XIX a. pabaigoje labai paplito atvirukai su krašto vaizdais. I klasės pašto valdybos 1900 veikė Klaipėdoje, Vėluvoje, Tilžėje, Įsrutyje, Gumbinėje, Geldapėje, Stalupėnuose ir Eitkūnuose. Gumbinės apygardoje dirbo pašto tarnautojų: 1850 – 360, 1900 – 3499, 1942 – 6342; Karaliaučiaus pašto apygardoje: 699, 4939 ir 10 861. Pašto tarnybos užsiėmė laikraščių ir kitos periodikos platinimu. Nuo seno raštingame krašte platinta itin daug tokių leidinių. Pvz., 1897 Barštyno pašte 6500 miestiečių pristatydavo ne vien 400 egzempliorių vietos laikraščių, bet ir net 195 kitų leidinių 1080 egzempliorių (tarp jų ir 16 egzempliorių Pakajaus paslo iš Klaipėdos). 1887 Gumbinės pašto apygardoje (su 774 000 gyventojų) siųsta per 3 mln. leidinių, o 1913 – jau per 17. Paštas padėjo ūkio plėtrai, perveždamas įvairias siuntas, o ypač žemės ūkio produktus. 1899 iš Įsruties išsiųstos 11 475 siuntos sviesto ir 549 sūrio, iš Tilžės – 23 665 ir 9236, iš Kaukėnų – 48 689 ir 707, iš Stoniškių – 11 005 ir 128, iš viso Gumbinės pašto direkcijoje – 409 639 ir 21 222. Pašto tarnybos t. p. pristatinėjo pensijas, rinko įvairius mokesčius, tvarkė pinigines perlaidas, atliko taupomųjų kasų užduotis. Iki Pirmojo pasaulinio karo paštas sparčiai plėtotas. Pvz., Gumbinės pašto apygardoje 1850 veikė 50 pašto skyrių, 1874 – 174, o 1899 – net 790 (1 skyrius 1000 gyventojų). Statyti vis nauji pašto rūmai: 1884–1885 Įsrutyje, Eitkūnuose, Gryneidėje, Žiliuose; 1889–1890 Kaukėnuose; 1895–1896 Darkiemyje, Stalupėnuose; 1896–1897 Unguroje, Geldapėje; 1899–1900 Pilkalnyje ir kitur. Tai buvo tvirti, neretai puošnūs raudonplyčiai pastatai, kartu simbolizavę Vokietijos imperijos galybę. Pvz., Tilžės pašto rūmus vainikavo 1,5 t svėrusi dvigalvio Prūsijos erelio skulptūra, nulieta Berlyne. Klaipėdos pašto rūmų naująjį projektą taisė pats kaizeris Wilhelmas II. Greta valdiškos pašto tarnybos veikė ir mažesnės privačios. Specialistai augino pašto karvelius, kuriuos naudojo įvairioms žinutėms pristatyti (augintojai tarnavo kariuomenėje su savo paukščiais, jiems gaudavo specialų maisto davinį; policija sekdavo – ar jie napalaiko ryšių su užsieniu). Efektyvi pašto sistema skatino krašto ekonomikos plėtrą, išplėtotose pašto tarnybose dirbdavo nemaža lietuvininkų. Tarpukariu Klaipėdos krašte toliau veikė išplėtota pašto sistema. Pagrindinėse gyvenvietėse veikė pašto įstaigos (pvz., 1939 Rusnės pašte dirbo net 17 žmonių, o Pagėgių – 27), dideliuose kaimuose – pašto agentūros (pvz., Baltupėnuose 1939 dirbo 3 žmonės, Kintuose – 7, Lumpėnuose – 6). 1925 paprasto laiško išsiuntimas kainavo 25 ct, o atviruko – 15 ct; priiminėti iki 20 kg svorio siuntiniai. 1935 laiškai į užsienį kainavo 60 centų, o atvirukai 35. Geležinkelio stotyse ir svarbiausiose gyvenvietėse veikė vieši telefono pasikalbėjimo punktai. 1939 kovą kraštą užėmus naciams, Klaipėdos krašto paštai prijungti prie Gumbinės pašto apygardos.

Dar skaitykite krašto valdymas.

L: Koch A. Die deutsche Post im Memelland // Deutsche Postgeschichte. H. I–II. 1961; Brandtner G., Vogelsang E. Die Post in Ostpreußen. Lüneburg, 2000; Strakauskaitė N. Kuršių nerija – Europos pašto kelias. Klaipėda, 2001.

Nijolė Strakauskaitė

Martynas Purvinas

Iliustracija: Pašto balandžiai

Iliustracija: Kryžiuočių ordino paštininkas, XIII a. / Iš Povilo Vitkevičiaus knygos „Nuo žygūno – į pasaulį“, 1997

Iliustracija: Hanzos pirklių pašto pasiuntinys, XIII a. / Iš Povilo Vitkevičiaus knygos „Nuo žygūno – į pasaulį“, 1997

Iliustracija: Raitasis paštininkas, XVIII a. / Iš Povilo Vitkevičiaus knygos „Nuo žygūno – į pasaulį“, 1997

Iliustracija: Prūsijos paštininkai, 1850 / Iš MLEA

Iliustracija: Prūsijos pašto karieta, 1848 / Iš Povilo Vitkevičiaus knygos „Nuo žygūno – į pasaulį“, 1997

Iliustracija: Triratis pašto automobilis Gumbinėje, 1929 / Iš MLEA

Iliustracija: Pašto automobilis, kursavęs tarp Gumbinės ir Pilkalnio, 1924 / Iš MLEA

Iliustracija: Šventapilės pašto tarnautojų mokykla, 1939 / Iš Gedimino Bendinsko rinkinio

Iliustracija: Romintos pašto agentūra medžiotojų name, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėdos centrinis paštas, 1995

Iliustracija: Priekulės pašto tarnautojai, apie 1930 / Iš Arvydo Paltino šeimos albumo

Iliustracija: Pašto vokas, skirtas Kristijonui Donelaičiui, 1997

Iliustracija: Pašto vokas, skirtas pirmajai lietuviškai knygai – Martyno Mažvydo Katekizmui, 1997