Mažosios Lietuvos
enciklopedija

pensijos

periodinės išmokos, įstatymų nustatyta tvarka mokamos gyventojams, netekusiems darbingumo.

peñsijos. XIX a. klostantis industrinei visuomenei ryškėjo socialinės problemos, kurių nepajėgė išspręsti paprotinė teisė ir senosios administracinės nuostatos (ankstesnė pašalpų sistema; dar skaitykite neturtėliai). 1883 priimtas ligonių draudimo, 1884 – draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, 1889 – invalidumo ir senatvės draudimo įstatymai, 1911 – patikslinta aprūpinimo tvarka (vok. Angestelltenversicherungsgesetz). Įvairios pašalpos ir pensijos mokėtos kas mėnesį pašto skyriuose. Pvz., 1926 Rytprūsiuose paštas 2,3 mln. tokių mokėjimų išmokėjo iš viso 58,3 mln. markių. Tuo metu Gumbinės apygardos paštuose per metus išmokėta 83 142 pensijų nelaimingų atsitikimų aukoms (1,8 mln. markių sumai), 440 511 invalidumo pensijų (9,8 mln. markių), 227 713 socialinių pensijų (7,3 mln. markių); Karaliaučiaus apygardos paštuose – 160 012 (3,9), 926 092 (20,9), 427 314 (14,6). Pensijų mokėjimo dienomis pašto skyriai virsdavo senų pažįstamų susitikimo vietomis. Pačiai pašto sistemai gausių pensijų mokėjimas, įvairūs papildomi darbai (pinigų vežimas, apskaita ir kita) buvo nelengva našta.

L: Brandtner G., Vogelsang E. Die Post in Ostpreußen. Lüneburg, 2000.

Martynas Purvinas