Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Friedrich Wilhelm

Frydrichas Vilhelmas, Brandenburgo didysis kurfiurstas (nuo 1640).

Friedrich Wilhelm (Frýdrichas Vlhelmas) (1620 II 16 Berlyne 1688 V 9 ten pat), Brandenburgo didysis kurfiurstas (nuo 1640). Kurfiursto Georgo Wilhelmo sūnus. Iš Hohenzollernų dinastijos. Prūsijos absoliutizmo pradininkas (nuo 1618 Brandenburgas ir Prūsija buvo asmeninėje unijoje). Mokėsi Leideno universitete, Olandija. Centralizavo valdymą, kovojo su provincijų savarankiškumu, apribojo luomų privilegijas. Ūkyje varė merkantilizmo politiką, plėtojo prekybą ir pramonę. Per Trisdešimties metų karą (1618–1648) kraštui apgyvendinti priėmė kitų šalių pabėgėlių, tremtinių, ypač persekiojamų protestantų; 1684 ediktu davė jiems lengvatų bei privilegijų. Brandenburge olandai sausino pelkes, prancūzai hugenotai (apie 20 000 žmonių) steigė fabrikus; kai kurie jų įsikūrė Prūsoje bei Mažojoje Lietuvoje. Duisburge jo rūpesčiu įsteigtas universitetas, Berlyne – viešoji biblioteka. Per 30 metų karą prie Brandenburgo prijungė dalį Vakarų Pomeranijos (Pamario). Per Šiaurės karą (1655–1660) Friedrichas Wilhelmas manevravo tarp Lenkijos, kurios leninėje priklausomybėje buvo Prūsijos kunigaikštystė, ir Švedijos. Pastarosios karaliui Karoliui X Gustavui su kariuomene 1656 iš Lenkijos pasitraukus į Prūsiją, Friedrichas Wilhelmas su juo sudarė sąjungą. 1656 Labguvos traktatu švedai Friedrichui Wilhelmui pripažino suvereno teises į Prūsijos kunigaikštystę; Friedrichas Wilhelmas atsisakė leninės priklausomybės Lenkijos karaliui. 1657 IX 19 Vėluvos ir lapkričio 6 Bydgoszciaus traktatais Lenkijos ir Lietuvos valstybė Brandenburgo naudai atsisakė suvereno teisių į Prūsijos kunigaikštystę, už tai Friedrichas Wilhelmas pasižadėjo nutraukti sąjungą su Švedija. Galutinai tai patvirtinta 1660 Olivos taikos sutartimi. Prūsijos prijungimui prie Brandenburgo priešinosi Prūsijos bajorija ir Karaliaučiaus miestiečiai, tačiau Friedrichas Wilhelmas nuslopino jų pasipriešinimą.

L: Wichert E. Litauische Geschichten // Gesammelte Werke. Bd. III. Dresden, 1914.

Algirdas Matulevičius